• Simple Item 2
  • Simple Item 1
  • Simple Item 8
  • Simple Item 7
  • Simple Item 5
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5

Visi galime žodžiais „sužeisti“, tačiau jais galime ir „išgydyti“, ir „užgydyti“. Todėl žodžiai yra ir sielos „vaistai“, tikri nuskausminamieji ir patikimi raminamieji. Jie gali tapti geriausiu receptu. Esama atgaivinančių, sugrąžinančių taiką, nuraminančių, atnešančių palengvėjimą, paguodžiančių žodžių... Tai gydomoji žodžių galia, ją turi pirmiausia vidiniai, širdimi ir širdyje girdimi žodžiai, ateinantys iš Dievo. 

Tai žodžiai, pasak Teresės, girdimi „sielos ausimis“ (6B 3, 12). Jei Dievas mums kalba per Evangeliją, Jis taip pat byloja ir mūsų širdžiai, kreipdamasis į slapčiausią sielos gelmę. Kalba ne materialiais žodžiais, kuriuos galima užfiksuoti fonografu, o veikiau žodžiais, „negirdimais kūno ausimis“ (G 25, 1), tačiau pagaunamais kitomis ausimis, vidine ausimi, širdies ausimis, nes „siela turi kitas ausis, kuriomis girdi“ (G 27, 8). Dievas kalba mums Jėzuje, vis dėlto šiandien Jis kalba ir per žmogaus psichiką, žmonių širdyse, nes iš esmės Šventasis Raštas ir žmogaus širdis kalba tą patį.

Jo, Dievo, žodžiai turi galią pagydyti giliausias mūsų žaizdas, kaip kad jas gydydavo Jėzaus žodžiai: „Viešpatie, nesu vertas, kad ateitum į mano namus, bet tik tark žodį, ir aš pasveiksiu“ (plg. Mt 8, 8). Teresė taip pat girdėdavo sieloje kitokius, vidinius, žodžius, gydžiusius jos baimes, grąžindavusius pasitikėjimą, drąsinusius ir guodusius. Taigi kai Teresei kildavo įtarimų ir nepasitikėjimas dėl mistinių patirčių, Dievas ją guosdavo: „Nebijok, dukra, nes aš esu ir tavęs neapleisiu, nebijok... Ir štai vien šie žodžiai mane nuramino, [suteikė] stiprybės, drąsos, tikrumo, tokios ramybės ir šviesos, kad akimirksniu išvydau perkeistą savo sielą“ (G 25, 18). Nuo šiol jau niekas negalės būti taip, kaip buvo.

Žodžiai, kuriais Dievas prabyla į mūsų širdį, visuomet yra paguodos, stiprybės, drąsos žodžiai. Tai žodžiai – vaistas, gydantys žodžiai: „Viešpačiui pasakius man vienintelį žodį, vien tik ištarus: „Nesikamuok, nebijok“, visiškai pasveikdavau“ (G 30, 14). Paguodos ir vilties žodžiai lydėjo tą patyrimą, kurį Teresė išgyveno žvelgdama į kryžių, būdama labai prislėgta: „Pats Nukryžiuotasis, guosdamas mane, man pasakė, jog dovanoja man visus skausmus ir vargus, iškentėtus savo kančioje, kad laikyčiau juos savais ir aukočiau Jo Tėvui. Mano siela buvo taip paguosta ir praturtinta, kad negaliu [to] pamiršti; tik kaskart, kai matau save tokią varganą, [tai] prisiminusi būnu padrąsinta ir paguosta“ (6B 5, 6).

Tą patį padrąsinimą ir paguodą Teresė patirs pilnatviškiausiame savo susitikime ir vienybėje su Dievu Septintose buveinėse, ten, kur „Viešpats man pasakė, jog jau metas, kad Jo reikalus laikyčiau savais, o Jis rūpinsis mano reikalais (7B 2, 1). Galbūt kaip tik čia patiriama tikroji laimė, didžiausias artimumas su Dievu, suvokus, kad Dievo reikalus pavertus savais mums jau nebereikia sielotis dėl savųjų. Taip žmogus pilnatviškiausiai save įgyvendina, nes, susitapatindami su Dievo reikalu („Jo reikalus laikydami savais“), tampame laisvi nuo savo troškimų (juk „pats Dievas rūpinasi mano reikalais“) ir tik taip atrandame tikriausią savo tapatybę ir pilniausią išsiskleidimą.

Dievo žodžiai, kuriuos girdime širdimi, paguodžia visam laikui. Jie yra ir vaistas, išlaikantis mus sveikus visiems laikams, nes, pasak Teresės, lieka „įtvirtinti, įspausti, įrėžti ir gerai įrašyti“ mūsų viduje. Taigi, kaip esama mus sužeidžiančių žodžių ir mums nemalonių prisiminimų, taip esama ir žodžių, kurie mus gydo ir pripildo energijos, gyvybės, optimizmo. Šie žodžiai yra įrėžti mūsų širdyje, todėl kai juos prisimename, jie tampa tuo gydomuoju tirpalu, kuris nuolat, tarsi lašėdamas iš lašinės, gydo žmogų.

Taip nutiko Teresei sužinojus apie „daugybę milijonų sielų, kurios buvo prarastos [Amerikos] žemėse dėl tikėjimo tiesų nepažinimo“ (S 1, 7). Prislėgtą ir kenčiančią Teresę paguodė tik širdyje girdimi žodžiai: „Truputį palauk, dukra, ir pamatysi didelių dalykų.“ Minėti žodžiai, – paaiškina mūsų pasakotoja, – „taip „įsispaudė“ mano širdyje, kad negalėjau jų pamiršti“ (S 1, 8). Žodis, kuriuo Dievas kreipiasi į mūsų širdį, „drauge atneša ir „iškaltą“ tiesą, kurios negalime neigti“ (G 38, 16). Todėl Teresei žodžiai, vizijos, malonės, bet kokios mistinės patirtys – visa, kas yra autentiškos Dievo patirtys, – „lieka „aiškiai įrašytos“ sielos gelmėje ir niekuomet neužsimiršta“ (6B 4, 6).

Taigi šie žodžiai, iškalti, įspausti ir aiškiai įrašyti atmintyje, niekuomet neužsimirš, taps tikra vidine terapija. Žodžiai, kurių klausomasi širdimi, kurie ateina iš Dievo, visuomet yra gydantys žodžiai, mūsų vidinė jėga, jie yra geriausias dvasinis maistas. Tai žodžiai, turintys galią visam laikui perkeisti mūsų gyvenimą.

Tie žodžiai, kuriais Dievas prabyla į kiekvieno žmogaus gelmę, taip pat padeda sustiprinti mūsų vidų ir paremia mus priimant gyvybiškai svarbius sprendimus. Kai mūsų vidus ir mūsų širdis sustiprėja, kiti gyvenimo dalykai tampa nebe tokie svarbūs, į juos žvelgiama tarsi iš aukštybės, su sveika laisve. Būtent tuomet pradedame žvelgti į gyvenimą tarsi iš žiūrovų salės, atsitraukę: „dėl tos „jėgos“, kuri įspaudė Dievo žodžius mano širdyje, pamažu perpratau vaikystėje girdėtą tiesą, kad visa yra niekas, pasaulio tuštybė ir kaip viskas greitai pasibaigs“ (G 3, 5).

Šie žodžiai yra tokie stiprūs, kad išlaisvina mus iš visokio nerimo ir baimės: „Dėl šio vienintelio Dievo žodžio („Nesielvartauk“) siela nurimsta ir nebelieka jokio sielvarto; su vienatiniu jai ištartu žodžiu („Aš esu, nebijok“) išnyksta visa jos baimė, ir ji lieka nepaprastai paguosta“ (6B 3, 5). Kad ir kaip būtų, kalbama apie žodžius, turinčius galią įvykdyti tai, ką sako, žodžius, kuriuos „pasakyti“ reiškia „padaryti“, kurie visuomet turi galią paliesti ir perkeisti juos gaunančiųjų gyvenimą. Teresė kalba apie „galią, kurią jie turi, tai yra [kuri] kalba ir veikia“ (6B 3, 5), nes „Viešpaties žodžiai mumyse yra darbai“ (7B 2, 7).

Taigi tam, kad šie žodžiai, kurie yra mūsų vidinė jėga, sielos vaistas ir kurie gali mus pripildyti drąsos bei paguodos – kartoju, – kad šie žodžiai būtų įrėžti ir aiškiai įrašyti mūsų prote ir širdyje, Teresė mums siūlo „lašinės“ pedagogiką. Tai geriausias būdas nenuvarginti Dievo daugiažodžiavimu, nes „Jis nenori, kad laužytume galvas daug Jam kalbėdamos“ (TK 29, 6). Labai tikėtina, kad kai kurios mūsų maldos sukelia Jam nemenkus galvos skausmus.

Mat kartais savo pasikartojančiomis, įkyriomis, paskubom beriamomis maldomis galbūt „atliekame“ pareigą, tačiau veikiausiai perbėgame žodžiais tarsi žarijomis, todėl jie niekuomet mūsų nepaliečia ir neįsirašo į mūsų širdį. Teresės daugiažodžiavimui skirta kritika tinka ir kalbant apie Eucharistijos priėmimą: „Manau, jei su dideliu tikėjimu ir meile ateitume prie Švenčiausiojo Sakramento, vieno karto pakaktų mums praturtinti, juo labiau – šitiek kartų! Bet atrodo, kad ateiname pas Jį tik iš pareigos, todėl taip mažai naudos mums duoda“ (GA 3, 13). Dėl kasdienės rutinos žodžiu ir Eucharistija galime gyventi vien iš grynos pareigos, taip, kad nei vienas, nei kita mūsų nepaliestų. Tik dėl to, kad kažkada mus „prisuko“, ir dar nesustojome.

Todėl svarbūs Teresės žodžiai, kuriais ji mums primena: „Daug daugiau padarote „kartkartėmis“ [ištardamos] vieną Tėve mūsų žodį, negu daugybę kartų paskubomis kartodamos [šią maldą]“ (TK 31, 13). Tai geriausia pedagogika, skirta pamokyti mus, kaip sakyti žodžius meldžiantis arba džiaugtis autentiškai išgyvenant Eucharistiją. Ši „lašinės“ (dvasinio tirpalo) pedagogika padės mums įsigilinus ragauti kiekvieną žodį ir juo skonėtis: „Ir vienas „retkarčiais švelniai ištariamas“ žodis, panašiai kaip pamačius, kad prigeso, pūstelėjama į žvakę, kad vėl įsidegtų“ (TK 31, 7).

„Vienas kartkartėmis ištariamas žodis, retkarčiais ištariamas žodis... švelniai... panašiai, kaip pūstelėjama į žvakę...“

 Iš ispanų kalbos vertė sesuo Jėzaus Laima OCD

Pamaldų tvarka

07.30 val. Rytmetinė

8.05 val. Tercija

8.15 val. Šv. Mišios
(Šv. Mišių laikas gali būti keičiamas, kiekvienos dienos šv. Mišių laiką galite rasti skiltyje – Kalendorius)

12.45 val. Dieninė

14.30 val. Nona

17.20 val. Vakarinė 

20.30 val. Naktinė ir Aušrinė

Kalendorius