Maldos penkiaknygė
Psalmių knyga skirstoma į penkias smulkesnes knygeles, sudarytas iš 1–41, 42–72, 73–89, 90–106, 107–150 psalmių. Šis skirstymas grindžiamas žodžiais: „Tebūna pagarbintas VIEŠPATS, Izraelio Dievas,nuo amžių per amžius! Amen! Amen!“ Labai panašūs žodžiai atsikartoja 72, 89 ir 106 psalmių pabaigoje. Pasak rabiniškosios tradicijos, šis psalmių suskirstymas nurodo kai ką labai svarbaus: galutiniai Psalmyno redaktoriai norėjo, kad jis būtų it psalmių penkiaknygė ir taip glaudžiai susisietų su Toros (Įstatymo) penkiaknyge. Toros penkiaknygė – tai Dievo apsireiškimas, o psalmių penkiaknygė – tai žmogaus atliepas į jį.
Skaityti daugiau ...
Daugelis žmonių ieškodami Dievo kartkarčiais pasijunta negebantys melstis. Tai gali sukelti kaltės ar nusivylimo jausmą, o iš jo nuosekliai gali rastis pagunda liautis melstis. Bet negebėjimo melstis patyrimas toli gražu nėra kaltė, jis tiesiog yra tai, kas kyla iš kūrinio, esančio be galo toli nuo Kūrėjo, ribotumo. Tikriausiai puikiai prisimename Pauliaus žodžius: „Mes juk nežinome, ko turėtume deramai melsti, todėl pati Dvasia užtaria mus neišsakomais atodūsiais. Širdžių Tyrėjas žino Dvasios troškimus, kad ji užtaria šventuosius pagal Dievo norą“ (Rom 8, 26–27).
Skaityti daugiau ...
Spalio 15-ąją, Bažnyčiai minint šventąją Jėzaus Teresę, Marijos radijo laidoje „Knygų lentynoje“ sesuo Laima OCD apžvelgė šios Bažnyčios Mokytojos knygas, išleistas lietuvių kalba, papasakojo, kaip Jėzaus Teresė ugdėsi skaitydama ir ugdė bei mokė kitus savo raštais. Dėl laidos trukmės apžvalgą teko gerokai trumpinti. Tad dabar skaitytojams siūlome kur kas platesnį tekstą šia tema.
Skaityti daugiau ...
Šv. Kryžiaus Jonas priešinasi vaizduotės ir žmogiškų svajų sukurtam Dievui, panašesniam į stabą, o ne į realybę, ir drąsina leistis į kelionę su Dievu, būti uždegtam Jo ugnies ir pačiam tapti meilės liepsna.
Iš anglų ir ispanų kalbų vertė
sesuo Kryžiaus Ieva Marija OCD
Išleido Paštuvos Šv. Juozapo ir šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės basųjų karmeličių vienuolynas
Liepos 16 dieną Basųjų karmelitų ordinas švenčia Karmelio kalno Švč. Mergelės Marijos iškilmę. Iškilmės liturgijoje karmelitai dėkoja Tėvui už šią neapsakomos Jo meilės dovaną ir pagerbia Mariją, kontempliuodami jos gyvenimo slėpinius ir jos kaip visų žmonių Motinos ir Karmelio Karalienės misiją. Marija karmelitams ir visiems krikščionims yra maldos mokytoja, mokanti mąstyti Dievo žodį, juo gyventi ir jį skelbti. Ji drąsina mus atsiverti Dievui ir nuolat gyventi Jo akivaizdoje. Marija yra dvasinė Motina, lydinti mus krikščioniškojo gyvenimo kelionėje, kol pasieksime pilnatvę Kristuje ir įžengsime į Jo šlovę. Ji yra karmelitų Sesuo – jos abitą jie dėvi, o škaplierius – jos globos ženklas, kviečiantis sekti ja, apsivilkti jos dorybėmis, vaikščioti taip, kaip ji vaikščiojo (plg. 1 Jn 2, 6). Bėgant amžiams ordine susiformavę Marijos titulai – ją vadiname Valdove, Globėja, Motina ir Seserimi – atskleidžia nepaprastai artimą ir dinamišką karmelitų santykį su Dievo Motina.
Skaityti daugiau ...
Brangios seserys,
šiandien sueina dvylika metų, kai atlieku teresiškojo Karmelio generalinio vyresniojo tarnystę. Iš tiesų buvau išrinktas 2009 m. balandžio 20 d. Fatimoje. Į man užduotą įprastą klausimą: „Ar sutinkate?“, manau, kad atsakiau „taip, sutinku“ tikėdamas, jog tokia yra Dievo valia.
O pats sau pridūriau: „Nors (o gal būtent todėl, kad) tai visiškai nesuprantama, turint galvoje, kas esu, kad beveik neturiu patirties (tik vienus metus buvau mažos provincijos provincijolas) ir kad šioms pareigoms esu per jaunas (man buvo 50 metų).
Skaityti daugiau ...
1. Kryžiaus papiktinimas
Jėzaus mirtis nukryžiuojant yra nepaneigiamas istorinis faktas. Apie tai rašo romėnų istorikas Tacitas: „Kristus buvo nubaustas mirties bausme valdant Tiberijui, Poncijaus Piloto nuosprendžiu“ (Analai 15, 43). Tačiau pirmiausia reikia atsižvelgti į tai, kad nukryžiavimas, kaip ir sudeginimas bei atidavimas žvėrims, buvo pati baisiausia romėnų baudžiamosios teisės bausmė, kone be išimties skirta vergams, kriminaliniams nusikaltėliams, teroristams ir laikyta mors turpissima, žiauriausia ir gėdingiausia mirtimi, negana to, ja nubaustųjų kūną palikdavo nukraujuoti ir sulesti paukščiams.
Skaityti daugiau ...
Norime papasakoti apie mus užklupusius rūpesčius. Kai kurie jau žinote, kad pastaruoju metu tenka iš pagrindų remontuoti vienuolyno pastatą. Darbus pradėjome prieš kelerius metus. Jūsų aukomis pavyko pakeisti dalį koplyčios langų, apšiltinti vakarinę jos sieną. Dėl drėgmės rūsyje buvo įsiveisęs pelėsis, todėl pirmiausia sutvarkėme drenažo sistemą aplink pastatą ir apšiltinome išorinės pastato sienos pamatus. Šiuo metu tie patys darbai atliekami vidiniame vienuolyno kiemelyje. Labai džiaugiamės, kad dėl Jūsų dosnumo pavyksta pamažėl tęsti darbus, ir laiminame mūsų geradarius.
Skaityti daugiau ...
„Dievas tau duoda, kad tu duotum kitiems“, – sako ses. Marija Juozapa (g. 1947), paklausta, kaip ji, Škotijoje gimusi ir lietuviškų šaknų turinti vienuolė, pirmąkart į Lietuvą atvykusi 1994 metais, ryžosi čia steigti vienuolyną. Sulaukusi tokio amžiaus, kai, rodos, jau galėjo atsidėti kontempliatyviam gyvenimui, ši moteris atsiliepė į Dievo kvietimą, kuris jos įprastą kasdienybę sujudino iš pamatų. Nepriklausomybės aušroje besikūrusio Paštuvos Basųjų karmeličių vienuolyno istorija yra ne tik to laiko Lietuvos, bet ir mūsų visų dvasinio augimo istorijos dalis, mokiusi vaduotis iš sovietinės priespaudos skaudulių bei šypsotis, ugdžiusi atjautos, dovanojimo, aukojimo, Dievo ir artimo meilės dorybes.
Skaityti daugiau ...
Spalio 15 d., švenčiant Šv. Jėzaus Teresės iškilmę, mūsų vienuolyne svečiavosi apaštališkasis nuncijus – arkivyskupas dr. Petaras Rajičius. Kviečiame paskaityti jo homiliją, pasakytą šv. Mišių metu.
Skaityti daugiau ...
