• Simple Item 1
  • Simple Item 8
  • Simple Item 5
  • Simple Item 2
  • Simple Item 7
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5

Karmelitės Lietuvoje

Basųjų karmeličių istorijos pradžia Lietuvoje siekia XVII a. LDK didikas Steponas Pacas su žmona Ona Marija Ancile Rudaminaite panoro Vilniuje įsteigti seserų karmeličių vienuolyną. Gavus visus reikiamus sutikimus steigimui, vienuolynui buvo parinkta vieta Arklių gatvėje ir nupirktas namas, kur 1638 m. gruodžio 18 d. įvesdintos pirmosios seserys, atvykusios į naująją fundaciją iš Lenkijos. 1649 m. pabaigoje buvo pastatyti vienuolyno pastatai, tuo tarpu 1655 m. pradėtus bažnyčios statybos darbus nutraukė karas, seserys iš Vilniaus pasitraukė į Moraviją ir Vengriją. Po 12-os metų klajonių 1667 m. jos sugrįžo į Vilniaus vienuolyną ir tęsė šventovės statybą. 1692 m. Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostauskas pašventino bažnyčią, dedikuotą šventajam Juozapui.

Seserų bendruomenė Vilniuje sėkmingai gyvavo iki pat 1864 m. sukilimo, nors dėl ligų bei karo pavojų ir buvo priverstos kelissyk palikti savo namus. 1865 m. vasarį Vidaus reikalų ministerijos dekretu vienuolynas ir bažnyčia buvo uždaryti. Seserys perkeltos į Vilniaus benediktinių vienuolyną. Iš ten jaunesniosios išvyko į Prancūziją, kitos grįžo į Lenkiją. 1876 m. bažnyčia ir vienuolyno pastatas nugriauti ir sulyginti su žeme. Jų vietoje įsteigta miesto turgavietė.

Praėjus 300 metų nuo vienuolyno steigimo

datos, 1938 m. gruodžio 17 d. basosios karmelitės iš Krokuvos bei Poznanės bendruomenių atnaujino fundaciją Vilniuje Paplavų gatvėje įsigytame mediniame name su sodu. Jis buvo rūpestingai pertvarkytas ir pritaikytas vienuoliniam gyvenimui, kuris nenutrūko ir viso Antrojo pasaulinio karo metu. Aušros Vartų vienuolyno prioras tėvas Silvestras Gleczman kasdien rūsyje seserims aukojo šv. Mišias. Karo veiksmams pasibaigus, 1945 m. balandžio 22 d. basosios karmelitės paliko Vilnių ir grįžo į savo vienuolinius namus Krokuvoje.

Pirmoji nuotrauka – Šv. Juozapo Sužadėtinio bažnyčia apie 1873–1877 m. Nuotrauką restauravo Vilniaus vaizdų archyvas. Šv. Juozapo Sužadėtinio bažnyčia – Romos katalikų bažnyčia, stovėjusi Vilniuje, Arklių gatvėje. Bažnyčia stovėjo netoli dabartinės Turgaus halės. Skvero tarp Visų Šventųjų, Karmelitų ir Arklių gatvių vietoje buvo Basokų turgaus aikštė, įrengta 1876–1877 metais nugriovus Šv. Juozapo Sužadėtinio bažnyčią ir basųjų karmeličių vienuolyną bei sunaikinus sodą.

1 karmelis foto

2 karmelisfoto1

Šv. Jėzaus Teresės maldos būdas

„Įsivaizduokite patį Viešpatį, esantį greta jūsų, ir pažvelkite, kaip meiliai ir nuolankiai Jis jus moko. Paklausykite manęs ir, kuomet tik galite, pasilikite su tokiu geru Draugu. Jei įprasite būti su Juo, o Jis matys, kad pasiliekate su Juo iš meilės ir stengiatės Jam patikti, tuomet jau nebegalėsite, kaip sakoma, išprašyti Jo iš jūsų; Jis niekuomet jūsų neapleis, padės visuose išmėginimuose; visur Jį atrasite. Ar manote, kad turėti greta tokį Draugą tėra menkniekis?

Neprašau dabar, kad apie Jį mąstytumėte, darytumėte daugybę išvadų ar protu didžiai ir subtiliai svarstytumėte. Prašau tik žvelgti į Jį. Kas gi draudžia jums – nors trumpą valandėlę, jei ilgiau nepajėgiate, – sielos akimis žvelgti į šį Viešpatį?“ (Tobulumo kelias 26, 1–3)

I. KAS YRA MALDA?

„Malda yra ne kas kita, kaip draugystė, dažnas bendravimas vienumoje su Tuo, kuris, kaip žinome, mus myli.“ (Gyvenimo knyga 8, 5)

Kviečiu tave į kai ką labai paprasto: draugauti su Jėzumi ir tyloje puoselėti šią draugystę, asmeniškai susitinkant su Juo maldoje. Kaip kiekvienai draugystei, taip ir šiai, reikia tam tikrų sąlygų, idant ji nenutrūktų ir tvirtėtų. Norėdamas tapti maldos žmogumi turi ugdytis:

• santykį su kitais: pagarbą, meilę, bendrystę, atlaidumą...

• santykį su savimi.

• santykį su Jėzumi.

Ir dar kai ką – „ryžtingą ryžtingumą“. Tik tuomet, jei maldos imsiesi ryžtingai ir džiugiai, nekreipdamas dėmesio į sunkumus (o jų kils), ir būsi atkaklus, patirsi išliekančių draugystės su Jėzumi vaisių.

II. PRIEŠ PRADĖDAMAS...

Pereikime prie pačios maldos. Pradėdamas ją bet kaip, gali susidurti su daugybe sunkumų. Galbūt tau padės šios trumpos gairės.

• Susirask tinkamą, ramią ir tylią aplinką.

• Pasiruošk Evangelijos tekstą, galbūt ir kokį nors atvaizdą, giesmę ar paveikslą. Tai padės sutelkti dėmesį į Jėzų.

• Pasirink atpalaiduojančią, susikaupti padedančią kūno padėtį.

• Po truputį atkreipk dėmesį į savo kvėpavimą, kūną, vidinį pasaulį.

• Dabar visą dėmesį sutelk į Jėzų, į meilingą Jo buvimą tavyje ir visur.

III. PRADĖDAMAS MALDĄ

Turi atrasti savo maldos būdą, atitinkantį tavo temperamentą, poreikius ir situaciją. Svarbiausia – atsigręžti į Jėzų, kontempliuoti Jį ir Jo Dvasios dėka įsiskverbti į Jo slėpinį. Gali pasinaudoti šiais pasiūlymais:

• Įsivaizduok Jėzų, gyvenantį Tavyje.

• Žvelk į Jį, gilindamasis į kurią nors Evangelijos ištrauką.

• Kontempliuok Jėzaus atvaizdą arba kartok trumpą frazę, išreiškiančią tai, ką trokšti Jam pasakyti.

• Labai lėtai, skonėdamasis, kartok Jo maldą – Tėve mūsų.

Dera kurį laiką mąstyti, gilintis, stengtis suprasti, tačiau ne tai turėtų būti maldos esmė: draugystė kyla iš širdies...

IV.GILIAU

Mūsų maldos centras – Jėzaus asmuo. Nesvarbu, kaip įžengei į maldą. Svarbiausia – pasilikti su Jėzumi, leisti Jam žvelgti į tave, Jo klausytis, įsileisti Jo šviesą, padedančią Jį pažinti, širdimi skverbtis į Jo slėpinį ir leistis apgaubiamam Jo artumos. „Pasilik ten nuraminęs protą, žvelk į Tą, kuris žvelgia į tave, būk su Juo, kalbėkis, prašyk ir džiaukis Juo. Prašyk, kad visuomet pajėgtum daryti tai, ko Jis trokšta, nes iš Jo gavai visa, kas gera.“ Dabar metas priimti Dievo dovaną ir palikti Jam veikimo iniciatyvą. Taip pat metas atsiliepti: žodžiu, gestu, jausmu, prašymu. Tačiau pirmiausia – metas pripažinti, kad Jo meilė daro didžių dalykų, ir dėkoti. Metas prašyti, kad pažintum Jo valią, metas suprasti, ko Dievas tau trokšta kasdieniame gyvenime.

V. KAŽKAS VYKSTA

Malda nėra tik akimirka, malda – tai kelionė, pamažu atskleisianti tau, kas yra Jėzus, – Jo slėpinį, Jo vertybes, Jo kvietimą, Jo jausmus ir meilę, su kuria tave priima ir tavęs ieško... Malda taip pat padės tau naujai pažinti save, kas esi ir kaip gyveni. Padės žvelgti į Jėzų ir į save taip, kaip tave regi ir apie tave mąsto Dievas. Nors tai ir nėra esminis dalykas, neapleisk jo, nes tik taip gyvensi tiesoje. Malda, kaip ir draugystė, įmanoma tik tiesoje! Taip pat pradėsi vis aiškiau suprasti Jėzaus kvietimą gyventi tikroje, Evangelijos dovanojamoje vidinėje laisvėje. Kad ir kokios būtų tavo gyvenimo aplinkybės, Jis tave kviečia gyventi su Juo ir taip, kaip Jis. Būti maldos žmogumi – tai gyventi sekant Jėzų su visomis to pasekmėmis.

VI. O KAS PO TO?

Dažnai malda bus ramybės, vidinio džiaugsmo, šviesos laikas, tačiau ne visuomet... Dėl tavo būsenos, gyvenimo aplinkybių, meldžiantis kylančių klausimų tavo jausmai maldos metu bus įvairūs. Nesiremk jais, vertindamas savo maldą. Svarbiausia, kad įvyktų susitikimas, kad klausydamasis išliktum meilingai dėmesingas. Priimk patirtas įžvalgas, dėkok už Viešpaties artumą ir Jo meilę, nepaisant to, jauti ją ar ne. Maldą apibrėžia tikėjimas, jai skiriamas laikas, pastovumas... ir įsipareigojimas. Apsidairyk aplinkui – argi nepradedi į viską žvelgti kitaip? Žmonės, gyvenimo kasdienybė, pasaulio įvykiai jau įgavo naujų – vilties ir meilės spalvų.

VII. MALDOS PĖDSAKAS

Malda įspaudžia pėdsaką mumyse, „palieka žymę“. Labai kilnūs troškimai ar „geri pasiryžimai“ nėra svarbiausi. Malda, kaip ir draugystė, pirmiausia yra DOVANA, kuri nuoširdžiai priimta augina mumyse ką nors naujo, mus keičia. Šis pasikeitimas atsispindi išorėje ir yra ta darbais patvirtinta žymė, kurią mumyse įspaudė malda. Meldžiantis kylantys jausmai yra antraeiliai. Svarbiausia tai, kad Jėzaus veikimas tavyje ir tavo atsakas Jam atsispindi pasikeitusiame tavo gyvenime ir elgesyje – imi vadovautis kitomis vertybėmis, kitais kriterijais, kitokiais giliais jausmais. Jo meilė mums yra begalinė, besąlygiška. Mylėti Jį nereiškia kartoti gražius žodžius, bet „tarnauti Jam teisingumu, tvirtumu ir nuolankumu“ (Gyvenimas 11, 13). Gero kelio!

karmelis

IMG 7053

IMG 7075

IMG 7092 IMG 8418

 5 

Skaityti daugiau ...

Nuorodos

Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

http://www.katalikai.lt

Šventasis Raštas

http://biblija.lt

Katalikų Bažnyčios katekizmas

http://katekizmas.lt

Bažnyčios žinios

http://www.baznycioszinios.lt

Kauno arkivyskupija

http://www.kaunoarkivyskupija.lt

Pašvęstasis gyvenimas Lietuvoje

http://www.vitaconsecrata.lt

Karmelitų ordino tinklapis

http://www.carmelitaniscalzi.com/

Karmelitai OCD

https://karmelitai.wordpress.com/

Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės relikvijos Lietuvoje

http://www.svteresele.lt/relikvijos/index.html

Aušros Vartų Marijos ir Šv. Teresėlės seserų karmeličių kongregacija

https://www.ausrosterese.lt/

Interneto dienraštis

www.bernardinai.lt

Kasdieniai skaitymai

http://magnificat.lt

Marijos radijas

http://www.marijosradijas.lt

Vatikano radijas

http://lt.radiovaticana.va/

ŽODIS tarp mūsų

http://www.zodistarpmusu.lt/

Palendrių Šv. Benedikto vienuolynas

http://palendriai.lt

Vilniaus Šv. Jono Bosko parapija

http://bosko.lt/

Kretingos pranciškonai

http://www.kretingospranciskonai.lt/

Galilėjiečių bendruomenė

http://www.xn--galiljieiai-unb0k.lt/

Tiberiados bendruomenė

http://www.tiberiade.lt/

Nacionalinė egzorcistų asociacija

http://www.egzorcistas.lt/

 

 

Pašvęstojo gyvenimo seserų rekolekcijos Paštuvoje

2015 m. liepos 5-11 d., Paštuvos Basųjų karmeličių vienuolyne jau trečius metus iš eilės vyko rekolekcijos, skirtos pašvęstojo gyvenimo seserims. Rekolekcijas vedė pranciškonas konventualas t. Amedeo Ferrari  (18 metų dirbęs Tarptautinio tarpkongregacinio instituto nuolatiniame vienuolių rengime). Rekolekcijose dalyvavo seserys karmelitės bei seserys iš įvairių apaštalinių moterų vienuolynų.

Skaityti daugiau ...

Parama

Seserys karmelitės, tarnaudamos Dievui ir Bažnyčiai malda, atsiduoda Dievo Apvaizdai ir visa gauna iš gailestingų ir mylinčių Jo rankų. Geradarių ir aukotojų dosnumo dėka vienuolyne gyvenančios seserys gali atsidėti maldos tarnybai. Visus juos kasdien prisimena savo maldose.

Jeigu mus norėtumėte paremti, galite:

– skirti mums pagal LR Paramos ir Labdaros įstatymą 2 procentus valstybei sumokėto gyventojų pajamų mokesčio;

– pervesti asmeninę auką į vienuolyno sąskaitą:

Paštuvos Basųjų karmeličių vienuolynas,

vienuolyno kodas: 192059717,

Adresas: Paštuvos kel. 45, Tolivardžiai, Batniavos sen., Kauno rajonas, LT 54191, Lietuva

Sąskaitos Nr. LT117044060002912713, AB SEB bankas

Šiuo metu tęsiame vienuolyno remonto darbus. Akivaizdu, kad be Jūsų paramos ir toliau neišsiversime... Jei išgalite ir norite mums pagelbėti, piniginę auką prašome pervesti: LT217044090101048256, AB SEB bankas. (Užrašyti: „Auka vienuolyno remontui“.)

Daugiau informacijos apie vienuolyno atnaujinimo darbus ir nuotraukų rasite https://www.facebook.com/Pa%C5%A1tuvos-karmelit%C4%97s-107225137525935"

Viešpats teatlygina Jums už Jūsų gerumą!

 

 

Svečių priėmimas

Priimame svečius, norinčius maldingai, tyloje bei Viešpaties artumoje pabūti ir kartu su seserimis dalyvauti šv. Mišiose bei Valandų liturgijoje.

Taip pat priimame grupes, atvykstančias rekolekcijų. Vienuolyne ir svečių namelyje turime svečiams skirtus vienviečius ir dviviečius kambarius.

Seserys karmelitės rekolekcijų neveda, tačiau prireikus, gali susitikti asmeniniam pokalbiui, priimti grupes ir pasidalyti apie Karmelio istoriją, charizmą, įsikūrimą Lietuvoje ir atsakyti į visus rūpimus klausimus.

Norint pasisvečiuoti vienuolyne kreiptis telefonais +370 677 21223, 8 (37) 567740 arba el.paštu This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.

Škaplierius – Marijos abitas

karmelio MarijaBasosios karmelitės, pašauktos būti Karmelio kalno Švenčiausiosios Mergelės Marijos ordino dalimi, priklauso šeimai, ypatingu būdu pasišventusiai mylėti ir garbinti Švenčiausiąją Dievo Motiną ir siekti evangelinio tobulumo vienybėje su Ja.

Marijos buvimas tarp savo dukterų ir seserų perskverbia visą karmeličių pašaukimą ir teikia ypatingą marijišką atspalvį kontempliacijai, seseriškam bendruomeniškumui, evangeliniam atsižadėjimui ir apaštališkajai dvasiai.

Margelės Marijos artumo pripildyta visa Ordino istorija, prasidėjusi ant Karmelio kalno, kur pirmieji atsiskyrėliai dedikavo jai koplytėlę, o vėliau, Bažnyčiai pritarus, prisiėmė pareigą gyventi Evangelijos patarimais, būdami ištikimi Kristui ir Jo Motinai Mergelei.

Karmelio pamaldumą Marijai patvirtino ir atnaujino šventoji Jėzaus Teresė ir šventasis Kryžiaus Jonas. Jie pripažino Mariją Ordino Motina ir Globėja, maldos ir atsižadėjimo pavyzdžiu tikėjimo kelionėje. Ji nuolankiai ir išmintingai priėmė Viešpaties žodį ir svarstė jį savo širdyje, visiškai paklusdama Šventosios Dvasios įkvėpimams. Ji buvo narsi moteris, ištikimai sekusi Kristumi ir susijusi su Jo Velykų slėpinio skausmais ir džiaugsmais.

Kiekvienai seseriai Marija yra dvasinė Motina ir Mokytoja. Dėl savo įžadų seserys ypatingu būdu priklauso Marijai ir dėvi Jos škaplierių, rodantį priklausomybę Ordinui ir pasirengimą apsivilkti Jos dorybėmis.

Pasak tradicijos, pamaldumas, susijęs su Karmelio škaplieriumi, atsirado XIII a. Tuo metu iš Šventosios Žemės į Europą persikėlę karmelitai susidūrė su įvairiais sunkumais. Ordino generalinis vyresnysis šv. Simonas Stokas (Stock) meldė Mergelės Marijos pagalbos. Ji atsiliepė ir, pasirodydama jam, įteikė škaplierių, tardama: „Brangus sūnau, imk šį škaplierių. Jis bus bendrystės su manimi ženklas. O tau ir visiems karmelitams – ypatingas malonės ženklas. Kas mirs jį dėvėdamas, nekentės amžinosios ugnies.“

Ilgainiui Bažnyčia patvirtino škaplierių kaip sakramentaliją. Popiežius Pijus XII apie škaplierių sakė: „Šventasis škaplierius, kurį galime vadinti Marijos abitu, arba drabužiu, yra Dievo Motinos globos laidas ir ženklas, Švenčiausiosios Trejybės gerumo ir gailestingumo ikona. Ši meilė yra išlietosios Dievo malonės vaisius tų tikinčiųjų širdyse, kurie į ją atsigręžia.“

Taigi Švč. Mergelė Marija yra mūsų Globėja, kuri rūpinasi mumis kaip Motina ir Sesuo. Būdama mūsų Motina, ji puoselėja mumyse dieviškąjį gyvenimą, vesdama mus pas Dievą. Marija kaip mūsų Sesuo keliauja drauge su mumis šioje perkeičiančioje kelionėje. Ji kviečia ir moko mus ištarti: „tebūna man, kaip tu pasakei“ (Lk 1, 38). Globa – tai abipusis santykis. Mes atsiduodame Marijos rūpinimuisi. Atsakome sekdami Jos dorybėmis ir garbindami Ją ištikimybe Jos Sūnui.

Pasak šv. Jono Pauliaus II, škaplierius yra abitas. Kas jį dėvi, kad ir skirtingu būdu, yra susijęs su Karmelitų ordinu ir įsipareigojęs atsidavusiai tarnauti Dievui, Mergelei Marijai ir Bažnyčiai.

Kalbant apie škaplierių, svarbu žinoti du dalykus:

Pirma, Mergelė Marija mus globoja ne tik šio gyvenimo kelionėje, bet globos ir tą akimirką, kai žengsime į amžinąją garbę.

Antra, neturėtume škaplieriui priskirti magiškų galių. Ne ką padės jį dėvėti, jei nesistengsime nuolatos „apsivilkti Kristumi“, sekdami Marijos pavyzdžiu, vis labiau leisdami Dievui perkeisti mūsų gyvenimą. Meilės, gailestingumo darbuose turėtų atsispindėti mūsų pamaldumas Švč. Dievo Motinai. Taip škaplierius taps pažadėtos abipusės bendrystės tarp tikinčiojo ir Marijos ženklu.

Šventasis Raštas gali mums padėti geriau suprasti šią, škaplieriaus, kaip drabužio, dovaną. Mums reikia rūbų apsisaugoti nuo stichijos. Drabužis – pirmutinė reikmė žmogaus gyvenime (plg. Sir 29, 21), drabužiai yra Dievo rūpinimosi ženklas (plg. Įst 10, 18), jie simbolizuoja atnaujinančius Dievo pažadus (plg. Bar 5, 1–4). Galiausiai būsime apvilkti nemarumu (plg. 1 Kor 15, 53–54). Dabar esame raginami apsivilkti nauju žmogumi (plg. Kol 3, 10); apsivilkti Kristumi (plg. Rom 13, 14). Regula mus ragina apsivilkti Dievo šarvais, užsidėti išganymo šalmą ir pasiimti Dvasios kalaviją, t. y. Dievo žodį (Regula, 16).

Šis turtingas karmelitiškasis Marijos paveldas išplitus Šventojo škaplieriaus pamaldumui tapo visos Bažnyčios lobiu. Dėl savo paprastumo, žmogiškumo, Marijos veikimo Bažnyčioje ir žmonijoje atspindėjimo šis pamaldumas buvo taip giliai ir plačiai Dievo tautos priimtas, kad imtas švęsti visuotinėje Bažnyčioje. Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės šventė švenčiama liepos 16-ąją. Karmelitų vienuolynuose tai pati didžiausia Ordino šventė.

Teapgaubia Marija, mūsų Globėja, Motina ir Sesuo, mus savo ypatingos globos skraiste, kad apsivilkę Jos abitu galėtume pasiekti Šventąjį Kalną, Viešpatį Kristų, kurio ištikimybėje mes gyvename.

Parengta pagal: Karmelio Kalno Švenčiausiosios Mergelės Marijos ordino Regulą ir Konstitucijas, „Škaplieriaus suteikimui 750 metų, Škaplieriaus žinia“, Juozapas Chalmers, O. Carm. Generolas, Kamilis Maccise OCD Generolas, 2011-05-16, Šv. Jonas Paulius II „Karmelio Škaplierius – Bažnyčios turtas“, 2001-03-25

Ordino šventieji

„Būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas“ (Mt 5, 48).

Žvelgdami į Ordino istoriją, išvystame daugybę vyrų ir moterų, įkvėptų šių Viešpaties žodžių, Karmelio tradicijos ir dvasingumo. Viską palikę jie „nuėjo su juo“, kad gyventų „sekdami Jėzų Kristų bei tarnaudami Jam tyra širdimi ir teisia sąžine“ (plg. Regula 2). Kai kurie iš jų tapo didžiais šventaisiais, Bažnyčios Mokytojais, kiti liko žinomi vien tik Dievui, tačiau jie visi mums liudija perkeičiančią malonės galybę.

Karmelio mokykloje išmokstame, kad šventumas – ne vien dorybių ugdymas. Dar svarbesnis yra tam tikras širdies nusiteikimas, kuomet, suprasdami savo silpnumą, nuolankiai pasitikime tėvišku Dievo gerumu.

Teuždega mus šventųjų ryžtingumas. Jų gyvenimas teįkvepia mums pasitikėjimo ir drąsos siekti šventumo, kuris yra pats Viešpats...

Teresiškosios bendruomenės prasmė ir gyvenimo būdas

Ankstyvosios Bažnyčios pavyzdžiu Karmelio Reguloje pasiūlytas ir šv. Teresės atnaujintas bendruomeninis gyvenimas reikalauja, kad seserys, pašauktos ir surinktos į mažąją „Kristaus kolegiją“, padėtų viena kitai žengti į šventumą, aukščiausiu įstatymu laikydamos meilę, kurią Mokytojas įsakė savo mokiniams ir parodė, atiduodamas už mus gyvybę (plg. Jn 15,12–13).

Ši tarpusavio meilė, išreikšta darbais, maldos gyvenimui suteikia autentiškumo, laiduoja Viešpaties buvimą bendruomenėje ir palaiko ramybę bei santarvę. Šitaip kiekvienas vienuolynas taps seseriškumo pavyzdžiu ir vienybės liudytoju, visuotinio susitaikinimo Kristuje ženklu, idant suspindėtų teisingumo ir ramybės Evangelija.

Bendruomenės gyvenimo versmė ir viršūnė yra Eucharistija, vienybės ženklas ir bendrystės Kristuje ryšys. Drauge švęsdama Valandų liturgiją, bendruomenė ištvermingai meldžiasi su Marija, Jėzaus Motina (Apd 1, 14)

(iš Karmelio Kalno Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ordino basųjų seserų KONSTITUCIJŲ, 5 skyrius Bendruomeninis gyvenimas, 87, 89 p.)

Supraskite, dukterys mano, jog tikrasis tobulumas yra meilė Dievui ir artimui, tad kuo tobuliau laikysimės šių dviejų priesakų, tuo tobulesnės būsime. Visa mūsų Regula ir Konstitucijos nieko kito nesiekia, tai – priemonės, padedančios mums tobuliau juos vykdyti.“

Šv. Jėzaus Teresė „Vidinės pilies buveinės“ 1 sk. 2,17

„Čia visos privalo būti viena kitai draugiškos, visos turi visas vienodai mylėti, visos viena kitą branginti ir viena kitai padėti.“

Šv. Jėzaus Teresė „Tobulumo kelias“ 4 sk. 7

„Vienintelė karmelitės veikla yra malda ir meilė. 
Nors ji tarsi gyvena danguje, jos kūnas vis dar yra žemėje, todėl, visa atsiduodama meilei, ji privalo stengtis vykdyti valią To, kuris pirmasis viską atliko, duodamas mums pavyzdį“.

Pal. Švč. Trejybės Elzbieta „Dvasiniai raštai“

Džiaugsmas stiprėja broliškame gyvenime, toje teologinėje erdvėje, kur kiekvienas yra atsakingas už visų ištikimybę Evangelijai ir bendrą augimą. Kai broliška bendruomenė maitinasi tuo pačiu Kristaus Kūnu ir Krauju, kai susirenka aplink Dievo Sūnų, kad kartu keliautų tikėjimo keliu, vedama Žodžio, kai tampa viena su Juo, ji yra brolija vienybėje, patirianti dovanojančią meilę, ir gyvena nuolatinėje šventėje laisva, džiaugsminga, kupina drąsos.“

Iš Pašvęstojo gyvenimo institutų ir apaštališkojo gyvenimo draugijų kongregacijos aplinkraščio pašvęstiesiems ir pašvęstosioms „DŽIAUKITĖS...“

„Vienuolinis gyvenimas remiasi vien patirtimi, todėl niekas negali jo teoriškai aprėpti, išskyrus tą, kuris tai išgyveno; negalėsi iki galo įsisavinti tos patirties, kol užsidegimu ir kilnumu jos nepaversi asmenine.“ 

Pirmųjų vienuolių konstitucijos 1-asis skyrius

Šiuo metu karmeličių vienuolyne Paštuvoje gyvena 13 seserų: 12 amžinųjų įžadų, 1 laikinųjų.

Kviečiame pasiklausyti mūsų seserų liudijimų Marijos radijo laidoje – „Pašaukė mane“

Savo pašaukimo ir gyvenimo liudijimu dalijasi Paštuvos Basųjų karmeličių vienuolyno sesuo, ses. Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa. Klausyti įrašo.

Apie savo gyvenimo vingius su Viešpačiu pasakoja Paštuvos Basųjų karmeličių vienuolyno sesuo Ijolė Adomavičiūtė. Klausyti įrašo. 

Vaizdo įrašai

Sesuo Nijolė Marija, kurianti ikonas, ne tik papasakojo apie ikonų tradicijas, tačiau ir pademonstravo, kaip jos gimsta. Žiūrėti įrašą

Liturginius popiežiaus rūbus per jo vizitą Lietuvoje sukūrusios vienuolės stengėsi negalvoti, kam siuva. Žiūrėti įrašą

Laida Išpažinimai kalbina s. Nijolę Mariją. Žiūrėti įrašą

 

 

DSC00943

D036

D025

DSC00947

z 01

Pamaldų tvarka

07.30 val. Rytmetinė

8.05 val. Tercija

8.15 val. Šv. Mišios
(Šv. Mišių laikas gali būti keičiamas, kiekvienos dienos šv. Mišių laiką galite rasti skiltyje – Kalendorius)

12.45 val. Dieninė

14.30 val. Nona

17.20 val. Vakarinė 

20.30 val. Naktinė ir Aušrinė

Kalendorius