• Simple Item 1
  • Simple Item 8
  • Simple Item 2
  • Simple Item 5
  • Simple Item 7
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5

Svečių priėmimas

Priimame svečius, norinčius maldingai, tyloje bei Viešpaties artumoje pabūti ir kartu su seserimis dalyvauti šv. Mišiose bei Valandų liturgijoje.

Taip pat priimame grupes, atvykstančias rekolekcijų. Vienuolyne ir svečių namelyje turime svečiams skirtus vienviečius ir dviviečius kambarius.

Seserys karmelitės rekolekcijų neveda, tačiau prireikus, gali susitikti asmeniniam pokalbiui, priimti grupes ir pasidalyti apie Karmelio istoriją, charizmą, įsikūrimą Lietuvoje ir atsakyti į visus rūpimus klausimus.

Norint pasisvečiuoti vienuolyne kreiptis telefonais +370 677 21223, 8 (37) 567740 arba el.paštu This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.

Škaplierius – Marijos abitas

karmelio MarijaBasosios karmelitės, pašauktos būti Karmelio kalno Švenčiausiosios Mergelės Marijos ordino dalimi, priklauso šeimai, ypatingu būdu pasišventusiai mylėti ir garbinti Švenčiausiąją Dievo Motiną ir siekti evangelinio tobulumo vienybėje su Ja.

Marijos buvimas tarp savo dukterų ir seserų perskverbia visą karmeličių pašaukimą ir teikia ypatingą marijišką atspalvį kontempliacijai, seseriškam bendruomeniškumui, evangeliniam atsižadėjimui ir apaštališkajai dvasiai.

Margelės Marijos artumo pripildyta visa Ordino istorija, prasidėjusi ant Karmelio kalno, kur pirmieji atsiskyrėliai dedikavo jai koplytėlę, o vėliau, Bažnyčiai pritarus, prisiėmė pareigą gyventi Evangelijos patarimais, būdami ištikimi Kristui ir Jo Motinai Mergelei.

Karmelio pamaldumą Marijai patvirtino ir atnaujino šventoji Jėzaus Teresė ir šventasis Kryžiaus Jonas. Jie pripažino Mariją Ordino Motina ir Globėja, maldos ir atsižadėjimo pavyzdžiu tikėjimo kelionėje. Ji nuolankiai ir išmintingai priėmė Viešpaties žodį ir svarstė jį savo širdyje, visiškai paklusdama Šventosios Dvasios įkvėpimams. Ji buvo narsi moteris, ištikimai sekusi Kristumi ir susijusi su Jo Velykų slėpinio skausmais ir džiaugsmais.

Kiekvienai seseriai Marija yra dvasinė Motina ir Mokytoja. Dėl savo įžadų seserys ypatingu būdu priklauso Marijai ir dėvi Jos škaplierių, rodantį priklausomybę Ordinui ir pasirengimą apsivilkti Jos dorybėmis.

Pasak tradicijos, pamaldumas, susijęs su Karmelio škaplieriumi, atsirado XIII a. Tuo metu iš Šventosios Žemės į Europą persikėlę karmelitai susidūrė su įvairiais sunkumais. Ordino generalinis vyresnysis šv. Simonas Stokas (Stock) meldė Mergelės Marijos pagalbos. Ji atsiliepė ir, pasirodydama jam, įteikė škaplierių, tardama: „Brangus sūnau, imk šį škaplierių. Jis bus bendrystės su manimi ženklas. O tau ir visiems karmelitams – ypatingas malonės ženklas. Kas mirs jį dėvėdamas, nekentės amžinosios ugnies.“

Ilgainiui Bažnyčia patvirtino škaplierių kaip sakramentaliją. Popiežius Pijus XII apie škaplierių sakė: „Šventasis škaplierius, kurį galime vadinti Marijos abitu, arba drabužiu, yra Dievo Motinos globos laidas ir ženklas, Švenčiausiosios Trejybės gerumo ir gailestingumo ikona. Ši meilė yra išlietosios Dievo malonės vaisius tų tikinčiųjų širdyse, kurie į ją atsigręžia.“

Taigi Švč. Mergelė Marija yra mūsų Globėja, kuri rūpinasi mumis kaip Motina ir Sesuo. Būdama mūsų Motina, ji puoselėja mumyse dieviškąjį gyvenimą, vesdama mus pas Dievą. Marija kaip mūsų Sesuo keliauja drauge su mumis šioje perkeičiančioje kelionėje. Ji kviečia ir moko mus ištarti: „tebūna man, kaip tu pasakei“ (Lk 1, 38). Globa – tai abipusis santykis. Mes atsiduodame Marijos rūpinimuisi. Atsakome sekdami Jos dorybėmis ir garbindami Ją ištikimybe Jos Sūnui.

Pasak šv. Jono Pauliaus II, škaplierius yra abitas. Kas jį dėvi, kad ir skirtingu būdu, yra susijęs su Karmelitų ordinu ir įsipareigojęs atsidavusiai tarnauti Dievui, Mergelei Marijai ir Bažnyčiai.

Kalbant apie škaplierių, svarbu žinoti du dalykus:

Pirma, Mergelė Marija mus globoja ne tik šio gyvenimo kelionėje, bet globos ir tą akimirką, kai žengsime į amžinąją garbę.

Antra, neturėtume škaplieriui priskirti magiškų galių. Ne ką padės jį dėvėti, jei nesistengsime nuolatos „apsivilkti Kristumi“, sekdami Marijos pavyzdžiu, vis labiau leisdami Dievui perkeisti mūsų gyvenimą. Meilės, gailestingumo darbuose turėtų atsispindėti mūsų pamaldumas Švč. Dievo Motinai. Taip škaplierius taps pažadėtos abipusės bendrystės tarp tikinčiojo ir Marijos ženklu.

Šventasis Raštas gali mums padėti geriau suprasti šią, škaplieriaus, kaip drabužio, dovaną. Mums reikia rūbų apsisaugoti nuo stichijos. Drabužis – pirmutinė reikmė žmogaus gyvenime (plg. Sir 29, 21), drabužiai yra Dievo rūpinimosi ženklas (plg. Įst 10, 18), jie simbolizuoja atnaujinančius Dievo pažadus (plg. Bar 5, 1–4). Galiausiai būsime apvilkti nemarumu (plg. 1 Kor 15, 53–54). Dabar esame raginami apsivilkti nauju žmogumi (plg. Kol 3, 10); apsivilkti Kristumi (plg. Rom 13, 14). Regula mus ragina apsivilkti Dievo šarvais, užsidėti išganymo šalmą ir pasiimti Dvasios kalaviją, t. y. Dievo žodį (Regula, 16).

Šis turtingas karmelitiškasis Marijos paveldas išplitus Šventojo škaplieriaus pamaldumui tapo visos Bažnyčios lobiu. Dėl savo paprastumo, žmogiškumo, Marijos veikimo Bažnyčioje ir žmonijoje atspindėjimo šis pamaldumas buvo taip giliai ir plačiai Dievo tautos priimtas, kad imtas švęsti visuotinėje Bažnyčioje. Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės šventė švenčiama liepos 16-ąją. Karmelitų vienuolynuose tai pati didžiausia Ordino šventė.

Teapgaubia Marija, mūsų Globėja, Motina ir Sesuo, mus savo ypatingos globos skraiste, kad apsivilkę Jos abitu galėtume pasiekti Šventąjį Kalną, Viešpatį Kristų, kurio ištikimybėje mes gyvename.

Parengta pagal: Karmelio Kalno Švenčiausiosios Mergelės Marijos ordino Regulą ir Konstitucijas, „Škaplieriaus suteikimui 750 metų, Škaplieriaus žinia“, Juozapas Chalmers, O. Carm. Generolas, Kamilis Maccise OCD Generolas, 2011-05-16, Šv. Jonas Paulius II „Karmelio Škaplierius – Bažnyčios turtas“, 2001-03-25

Ordino šventieji

„Būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas“ (Mt 5, 48).

Žvelgdami į Ordino istoriją, išvystame daugybę vyrų ir moterų, įkvėptų šių Viešpaties žodžių, Karmelio tradicijos ir dvasingumo. Viską palikę jie „nuėjo su juo“, kad gyventų „sekdami Jėzų Kristų bei tarnaudami Jam tyra širdimi ir teisia sąžine“ (plg. Regula 2). Kai kurie iš jų tapo didžiais šventaisiais, Bažnyčios Mokytojais, kiti liko žinomi vien tik Dievui, tačiau jie visi mums liudija perkeičiančią malonės galybę.

Karmelio mokykloje išmokstame, kad šventumas – ne vien dorybių ugdymas. Dar svarbesnis yra tam tikras širdies nusiteikimas, kuomet, suprasdami savo silpnumą, nuolankiai pasitikime tėvišku Dievo gerumu.

Teuždega mus šventųjų ryžtingumas. Jų gyvenimas teįkvepia mums pasitikėjimo ir drąsos siekti šventumo, kuris yra pats Viešpats...

Teresiškosios bendruomenės prasmė ir gyvenimo būdas

Ankstyvosios Bažnyčios pavyzdžiu Karmelio Reguloje pasiūlytas ir šv. Teresės atnaujintas bendruomeninis gyvenimas reikalauja, kad seserys, pašauktos ir surinktos į mažąją „Kristaus kolegiją“, padėtų viena kitai žengti į šventumą, aukščiausiu įstatymu laikydamos meilę, kurią Mokytojas įsakė savo mokiniams ir parodė, atiduodamas už mus gyvybę (plg. Jn 15,12–13).

Ši tarpusavio meilė, išreikšta darbais, maldos gyvenimui suteikia autentiškumo, laiduoja Viešpaties buvimą bendruomenėje ir palaiko ramybę bei santarvę. Šitaip kiekvienas vienuolynas taps seseriškumo pavyzdžiu ir vienybės liudytoju, visuotinio susitaikinimo Kristuje ženklu, idant suspindėtų teisingumo ir ramybės Evangelija.

Bendruomenės gyvenimo versmė ir viršūnė yra Eucharistija, vienybės ženklas ir bendrystės Kristuje ryšys. Drauge švęsdama Valandų liturgiją, bendruomenė ištvermingai meldžiasi su Marija, Jėzaus Motina (Apd 1, 14)

(iš Karmelio Kalno Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ordino basųjų seserų KONSTITUCIJŲ, 5 skyrius Bendruomeninis gyvenimas, 87, 89 p.)

Supraskite, dukterys mano, jog tikrasis tobulumas yra meilė Dievui ir artimui, tad kuo tobuliau laikysimės šių dviejų priesakų, tuo tobulesnės būsime. Visa mūsų Regula ir Konstitucijos nieko kito nesiekia, tai – priemonės, padedančios mums tobuliau juos vykdyti.“

Šv. Jėzaus Teresė „Vidinės pilies buveinės“ 1 sk. 2,17

„Čia visos privalo būti viena kitai draugiškos, visos turi visas vienodai mylėti, visos viena kitą branginti ir viena kitai padėti.“

Šv. Jėzaus Teresė „Tobulumo kelias“ 4 sk. 7

„Vienintelė karmelitės veikla yra malda ir meilė. 
Nors ji tarsi gyvena danguje, jos kūnas vis dar yra žemėje, todėl, visa atsiduodama meilei, ji privalo stengtis vykdyti valią To, kuris pirmasis viską atliko, duodamas mums pavyzdį“.

Pal. Švč. Trejybės Elzbieta „Dvasiniai raštai“

Džiaugsmas stiprėja broliškame gyvenime, toje teologinėje erdvėje, kur kiekvienas yra atsakingas už visų ištikimybę Evangelijai ir bendrą augimą. Kai broliška bendruomenė maitinasi tuo pačiu Kristaus Kūnu ir Krauju, kai susirenka aplink Dievo Sūnų, kad kartu keliautų tikėjimo keliu, vedama Žodžio, kai tampa viena su Juo, ji yra brolija vienybėje, patirianti dovanojančią meilę, ir gyvena nuolatinėje šventėje laisva, džiaugsminga, kupina drąsos.“

Iš Pašvęstojo gyvenimo institutų ir apaštališkojo gyvenimo draugijų kongregacijos aplinkraščio pašvęstiesiems ir pašvęstosioms „DŽIAUKITĖS...“

„Vienuolinis gyvenimas remiasi vien patirtimi, todėl niekas negali jo teoriškai aprėpti, išskyrus tą, kuris tai išgyveno; negalėsi iki galo įsisavinti tos patirties, kol užsidegimu ir kilnumu jos nepaversi asmenine.“ 

Pirmųjų vienuolių konstitucijos 1-asis skyrius

Šiuo metu karmeličių vienuolyne Paštuvoje gyvena 13 seserų: 12 amžinųjų įžadų, 1 laikinųjų.

Kviečiame pasiklausyti mūsų seserų liudijimų Marijos radijo laidoje – „Pašaukė mane“

Savo pašaukimo ir gyvenimo liudijimu dalijasi Paštuvos Basųjų karmeličių vienuolyno sesuo, ses. Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa. Klausyti įrašo.

Apie savo gyvenimo vingius su Viešpačiu pasakoja Paštuvos Basųjų karmeličių vienuolyno sesuo Ijolė Adomavičiūtė. Klausyti įrašo. 

Vaizdo įrašai

Sesuo Nijolė Marija, kurianti ikonas, ne tik papasakojo apie ikonų tradicijas, tačiau ir pademonstravo, kaip jos gimsta. Žiūrėti įrašą

Liturginius popiežiaus rūbus per jo vizitą Lietuvoje sukūrusios vienuolės stengėsi negalvoti, kam siuva. Žiūrėti įrašą

Laida Išpažinimai kalbina s. Nijolę Mariją. Žiūrėti įrašą

 

 

DSC00943

D036

D025

DSC00947

z 01

Novicių kursai

Paštuvos Basųjų karmeličių vienuolyne šį pavasarį baigėsi dvejus metus trukęs novicių kursas. Šį kursą organizavo Lietuvos moterų vienuolijų aukštesniųjų vyresniųjų konferencija. Apaštališkosios seserys novicės kartu su karmeličių novicėmis ir savo magistromis, susirinkusios į karmeličių vienuolyną Paštuvoje, ištisą savaitę (tris kartus per metus) kartu klausydavosi paskaitų (įvado į Šventąjį Raštą, liturgikos, pašvęstojo gyvenimo teologijos, pašvęstojo gyvenimo psichologijos, paskaitų apie vienuolijų charizmas), diskutuodavo grupelėse, bendraudavo per bendras rekreacijas.

Skaityti daugiau ...

Apaštališkojo nuncijaus arkivyskupo Pedro López QUINTANA homilija minint Šv. Jėzaus Teresės 500 m. gimimo jubiliejų

Mielos seserys,

šiandien susirinkome šiame Karmeličių vienuolyne, šioje kontempliacijos oazėje ir mūsų Švč. Mergelės buveinėje, švęsti šv. Jėzaus Teresės, kuri buvo ypatinga Dieviškosios Išminties numylėtinė, 500-ųjų gimimo metinių.

 Šioje šventėje kartu su visais šventosios sūnumis ir dukromis ir visa Dievo tauta norime garbinti Dieviškąją Išmintį.

Skaityti daugiau ...

Šv. Jėzaus Teresės 500 m. gimimo jubiliejaus šventė Paštuvoje

Kovo 28 dieną visame pasaulyje Karmelio šeima šventė Basųjų karmelitų ordino reformatorės, Motinos ir Bažnyčios mokytojos šv. Jėzaus Teresės 500 m. gimimo jubiliejų.

Nuo 1994 metų Lietuvoje atkurtas Paštuvos Šv. Juozapo ir Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės Basųjų karmeličių vienuolynas kartu su visa Bažnyčia šventė šią iškilmę.

Skaityti daugiau ...

Karmelitų ordino ištakos

„Visos, kurios vilkime šį šventą Karmelio abitą, esame pašauktos maldai ir kontempliacijai (tokia buvo mūsų Ordino pradžia, iš šios giminės esame kilusios, iš tų šventųjų mūsų Karmelio kalno Tėvų, kurie tokioje vienatvėje ir taip paniekinę pasaulį ieškojo šio lobio, šio brangaus perlo…)“ (Šv. Jėzaus Teresė. Vidinė pilis 5.1.2).

Nedidukas Karmelio kalnas, esantis aukščiau Haifos, žvelgia į Viduržemio jūrą. Nuo jo iki Nazareto Šventojoje Žemėje yra maždaug apie 21 kilometras. Visiškai nestebina, kad šis kalnas minimas Šventajame Rašte, nes jis ypač susijęs su pranašu Eliju. Jį Rytų vienuoliai labai gerbia ir laiko vienuolinio gyvenimo įkvėpėju ir įkūnytoju.

Būtent su šiuo kalnu nuo XII a. pabaigos siejama šiandieninio Karmelitų ordino pradžia. Grupė piligrimų ir buvusių kryžiuočių iš Vakarų atsisakė šventų kelionių ir karo žygių dėl atsiskyrėliško maldos gyvenimo, paaukoto Dievui. Tokia gyvensena jiems atrodė daug geresnė, mat ja buvo siekiama atrasti ne šventąsias vietas, bet patį Šventąjį ir apginti Jo šventąją Bažnyčią. Atsiskyrėliai įsikūrė Karmelio kalno šlaituose, netoli Elijo šaltinio. Kiekvienas gyveno savo ereme – atsiskyrėlio oloje ir visa grupė kartu siekė vieno bendro tikslo.

Apie 1208 m. broliai suprato, kad jiems reikia specialios gyvenimo regulos, pagrindžiančios jų kasdienybę. Jie kreipėsi į šv. Albertą, Jeruzalės patriarchą, labiau patyrusį šiuose reikaluose. Šventojo Alberto regula tapo karmelitiškojo gyvenimo būdo ištakomis. Ją pripažino šv. Jėzaus Teresė ir pripažįsta visi karmelitai iki šių dienų.

Eremitai pastatė koplyčią ir paskyrė ją Mergelei Marijai. Nuo tada Ordinas tapo žinomas kaip Švenčiausiosios Karmelio kalno Mergelės Marijos brolių ordinas.

Šv. Alberto regula per šimtmečius mažai tepasikeitė, išskyrus 1247 m. popiežiaus Inocento IV padarytus nežymius pakeitimus, būtinus dėl susiklosčiusių istorinių aplinkybių. Eremitai buvo priversti palikti Karmelio kalną ir bėgti į Vakarus. Jie priderino savo gyvenseną prie naujų vietų ir aplinkybių – likdami ištikimi eremitų idealui, tapo vienu iš elgetaujančių ordinų, kaip pranciškonai ar dominikonai. Šiek tiek pakeitus regulą prasidėjo svarbus raidos etapas: imta steigti naujus vienuolynus miestuose ir didesnėse gyvenvietėse. Viename name gyvendavo visa bendruomenė, broliai apaštalaudavo pamokslaudami. Ordine buvo ir stipri opozicija, prieštaravusi įsitraukimui į apaštalavimą. Ji pasitarnavo primindama broliams, kad jų gyvenime pirmenybė turi būti teikiama maldai.

Ordinas išplito Europoje. 1452 m. Ordino generolas Jonas Soretto įsteigė Antrąjį Karmelio ordiną – seserų šaką. Įsikūnijimo vienuolynas buvo vienas iš dviejų pirmųjų seserų vienuolynų Ispanijoje. Jis susikūrė iš grupės pamaldžių moterų Aviloje, šv. Teresės gimtinėje. Ji pati įstojo į bendruomenę 1535 m., būdama dvidešimtmetė, ir jautėsi čia labai laiminga atradusi savo pašaukimą. Tačiau ji nebuvo akla ir matė daugybę problemų tokioje didelėje (daugiau negu 140 seserų) bendruomenėje. Pagal gyvenimo būdą tarp seserų buvo didelė nelygybė. Kai kurios iš jų gyveno prabangiuose butuose ir turėjo tarnų, kitos gyveno skurdžiai, retai matydavosi su draugais ar giminėmis, galėjusiais palengvinti vienuolyne patiriamą alkį ir skurdą. Dėl tokios nelygybės labiausiai nukentėjo bendruomenės dvasinis ir religinis gyvenimas.

Ispanijoje vyko stiprios ir labai reikalingos reformos. Deja, dėl istorinių aplinkybių daugelio žmonių gyvenimas itin pasunkėjo. Juodajai mirčiai – marui naikinant Europą, daugybei vienuolių teko apleisti bendruomeninį gyvenimą, savo regulą ir konstituciją. Šv. Teresės laikais jos šalyje buvo reformuota daug vienuolinių ordinų, bet šios reformos nepasiekė nei jos bendruomenės, nei jos Ordino.

Gilėjant Teresės dvasiniam gyvenimui, apie ją ėmė burtis tie žmonės, kurie ilgėjosi stipresnio maldos gyvenimo. Viena iš jų, Teresės giminaitė, mažoje, bet karštoje Įsikūnijimo vienuolyno grupėje atvirai prabilo apie reformos galimybę. Šis pasiūlymas dar sustiprino Teresės galvoje jau anksčiau susiformavusią mintį. Po ilgų dvasinių ieškojimų, malonės raginimų ir paties Jėzaus vidinių įtikinėjimų Teresė apsisprendė įsteigti neturtingą, mažą, griežtai uždarą bendruomenę, kuri būtų atsidėjusi maldai tikrai kontempliatyvioje aplinkoje. Sumanymas buvo įgyvendintas nepaisant įvairiausių sunkumų ir išbandymų. Bet kai Teresė buvo pašaukta steigti daugiau vienuolynų, ištirpo jos pačios ramus vienuolinis gyvenimas. Steigti vienuolynus ją paragino Ordino generolas, didus ir šventas žmogus, labai džiaugęsis viskuo, ką jai pavyko pasiekti. Pradėjus steigti vienuolynus Teresės gyvenimas iš esmės tapo keliavimu be atvangos, nuolatiniais kentėjimais, planavimu, derybomis su karaliais, prelatais, darbininkais, pirkliais, teologais ir kunigais, kad jai patartų, studentais ir paprasta liaudimi. Teresė labai greitai patyrė didžiulį gėrį, nes padaugėjo seserų (buvo įsteigta 17 vienuolynų) ir Bažnyčia, padedama šv. Kryžiaus Jono, vieno didžiausių Bažnyčios sūnų, pradėjo reformuoti vyriškąją Karmelio šaką.

Teresei sutikus kunigą misionierių, grįžusį iš neseniai atrastos Amerikos, jos malda už seseris įgavo neabejotiną apaštališką matmenį. Malda – tai tarnystė Bažnyčiai, palaikant vadovus, teologus, kunigus ir pamokslininkus, misionierius ir nesuskaitomą daugybę sielų, kurioms jie tarnavo. Teresė aktyviai skatino brolius kurtis misijų žemėse.

Pačios Teresės malda dėl veiklaus gyvenimo nė kiek nenukentėjo, bet gilėjo, kol ji pasiekė šiame gyvenime labai retą šventumo laipsnį.

Teresės pradėtas darbas nesibaigė jos mirtimi 1582 m. Keletas jos seserų įsikūrė Prancūzijoje, Šiaurės Vakarų Europoje, ir taip Ordinas toliau plėtėsi. Šiandien visame pasaulyje yra apie 4 tūkstančius brolių ir 10 tūkstančių seserų. Ir, žinoma, daug Basųjų karmelitų pasauliečių ordino narių, savo buvimu ir malda nešančių Jėzaus meilę į dažnai sekuliarią savo aplinką.

Ir toliau steigiami nauji vienuolynai. Mūsų Karmelis Lietuvoje yra vienas iš naujai įsteigtųjų – 1994 metais. Mes, Teresės dvasinės seserys, XXI amžiuje gyvename pagal Regulą ir Teresės atliktą reformą, siekdamos to paties tikslo – atsiduoti Dievui per maldą ir taip tarnauti šalia mūsų esantiems žmonėms.

 

paard1

la fonte di elia

early carm chapel1

El Monte Carmelo

istorija

foundations

z 09

Galerija

Vienuolynas

View the embedded image gallery online at:
http://karmelites.lt/aktualijos?start=70#sigProId2a499c965a

Malda

View the embedded image gallery online at:
http://karmelites.lt/aktualijos?start=70#sigProIde824882257

Bendruomenė

View the embedded image gallery online at:
http://karmelites.lt/aktualijos?start=70#sigProId65c8bca803

Darbas

View the embedded image gallery online at:
http://karmelites.lt/aktualijos?start=70#sigProId3ab964f05f

Šventės

View the embedded image gallery online at:
http://karmelites.lt/aktualijos?start=70#sigProIdde8a2f54d5

Svečiai

View the embedded image gallery online at:
http://karmelites.lt/aktualijos?start=70#sigProId2ebd8699ce

Ikonografija

View the embedded image gallery online at:
http://karmelites.lt/aktualijos?start=70#sigProId9b37e81a17

 

Gamta

View the embedded image gallery online at:
http://karmelites.lt/aktualijos?start=70#sigProId6da3d2a484

Pamaldų tvarka

07.30 val. Rytmetinė

8.05 val. Tercija

8.15 val. Šv. Mišios
(Šv. Mišių laikas gali būti keičiamas, kiekvienos dienos šv. Mišių laiką galite rasti skiltyje – Kalendorius)

12.45 val. Dieninė

14.30 val. Nona

17.20 val. Vakarinė 

20.30 val. Naktinė ir Aušrinė

Kalendorius