• Simple Item 8
  • Simple Item 7
  • Simple Item 2
  • Simple Item 1
  • Simple Item 5
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5

Karmelitų ordino ištakos

„Visos, kurios vilkime šį šventą Karmelio abitą, esame pašauktos maldai ir kontempliacijai (tokia buvo mūsų Ordino pradžia, iš šios giminės esame kilusios, iš tų šventųjų mūsų Karmelio kalno Tėvų, kurie tokioje vienatvėje ir taip paniekinę pasaulį ieškojo šio lobio, šio brangaus perlo…)“ (Šv. Jėzaus Teresė. Vidinė pilis 5.1.2).

Nedidukas Karmelio kalnas, esantis aukščiau Haifos, žvelgia į Viduržemio jūrą. Nuo jo iki Nazareto Šventojoje Žemėje yra maždaug apie 21 kilometras. Visiškai nestebina, kad šis kalnas minimas Šventajame Rašte, nes jis ypač susijęs su pranašu Eliju. Jį Rytų vienuoliai labai gerbia ir laiko vienuolinio gyvenimo įkvėpėju ir įkūnytoju.

Būtent su šiuo kalnu nuo XII a. pabaigos siejama šiandieninio Karmelitų ordino pradžia. Grupė piligrimų ir buvusių kryžiuočių iš Vakarų atsisakė šventų kelionių ir karo žygių dėl atsiskyrėliško maldos gyvenimo, paaukoto Dievui. Tokia gyvensena jiems atrodė daug geresnė, mat ja buvo siekiama atrasti ne šventąsias vietas, bet patį Šventąjį ir apginti Jo šventąją Bažnyčią. Atsiskyrėliai įsikūrė Karmelio kalno šlaituose, netoli Elijo šaltinio. Kiekvienas gyveno savo ereme – atsiskyrėlio oloje ir visa grupė kartu siekė vieno bendro tikslo.

Apie 1208 m. broliai suprato, kad jiems reikia specialios gyvenimo regulos, pagrindžiančios jų kasdienybę. Jie kreipėsi į šv. Albertą, Jeruzalės patriarchą, labiau patyrusį šiuose reikaluose. Šventojo Alberto regula tapo karmelitiškojo gyvenimo būdo ištakomis. Ją pripažino šv. Jėzaus Teresė ir pripažįsta visi karmelitai iki šių dienų.

Eremitai pastatė koplyčią ir paskyrė ją Mergelei Marijai. Nuo tada Ordinas tapo žinomas kaip Švenčiausiosios Karmelio kalno Mergelės Marijos brolių ordinas.

Šv. Alberto regula per šimtmečius mažai tepasikeitė, išskyrus 1247 m. popiežiaus Inocento IV padarytus nežymius pakeitimus, būtinus dėl susiklosčiusių istorinių aplinkybių. Eremitai buvo priversti palikti Karmelio kalną ir bėgti į Vakarus. Jie priderino savo gyvenseną prie naujų vietų ir aplinkybių – likdami ištikimi eremitų idealui, tapo vienu iš elgetaujančių ordinų, kaip pranciškonai ar dominikonai. Šiek tiek pakeitus regulą prasidėjo svarbus raidos etapas: imta steigti naujus vienuolynus miestuose ir didesnėse gyvenvietėse. Viename name gyvendavo visa bendruomenė, broliai apaštalaudavo pamokslaudami. Ordine buvo ir stipri opozicija, prieštaravusi įsitraukimui į apaštalavimą. Ji pasitarnavo primindama broliams, kad jų gyvenime pirmenybė turi būti teikiama maldai.

Ordinas išplito Europoje. 1452 m. Ordino generolas Jonas Soretto įsteigė Antrąjį Karmelio ordiną – seserų šaką. Įsikūnijimo vienuolynas buvo vienas iš dviejų pirmųjų seserų vienuolynų Ispanijoje. Jis susikūrė iš grupės pamaldžių moterų Aviloje, šv. Teresės gimtinėje. Ji pati įstojo į bendruomenę 1535 m., būdama dvidešimtmetė, ir jautėsi čia labai laiminga atradusi savo pašaukimą. Tačiau ji nebuvo akla ir matė daugybę problemų tokioje didelėje (daugiau negu 140 seserų) bendruomenėje. Pagal gyvenimo būdą tarp seserų buvo didelė nelygybė. Kai kurios iš jų gyveno prabangiuose butuose ir turėjo tarnų, kitos gyveno skurdžiai, retai matydavosi su draugais ar giminėmis, galėjusiais palengvinti vienuolyne patiriamą alkį ir skurdą. Dėl tokios nelygybės labiausiai nukentėjo bendruomenės dvasinis ir religinis gyvenimas.

Ispanijoje vyko stiprios ir labai reikalingos reformos. Deja, dėl istorinių aplinkybių daugelio žmonių gyvenimas itin pasunkėjo. Juodajai mirčiai – marui naikinant Europą, daugybei vienuolių teko apleisti bendruomeninį gyvenimą, savo regulą ir konstituciją. Šv. Teresės laikais jos šalyje buvo reformuota daug vienuolinių ordinų, bet šios reformos nepasiekė nei jos bendruomenės, nei jos Ordino.

Gilėjant Teresės dvasiniam gyvenimui, apie ją ėmė burtis tie žmonės, kurie ilgėjosi stipresnio maldos gyvenimo. Viena iš jų, Teresės giminaitė, mažoje, bet karštoje Įsikūnijimo vienuolyno grupėje atvirai prabilo apie reformos galimybę. Šis pasiūlymas dar sustiprino Teresės galvoje jau anksčiau susiformavusią mintį. Po ilgų dvasinių ieškojimų, malonės raginimų ir paties Jėzaus vidinių įtikinėjimų Teresė apsisprendė įsteigti neturtingą, mažą, griežtai uždarą bendruomenę, kuri būtų atsidėjusi maldai tikrai kontempliatyvioje aplinkoje. Sumanymas buvo įgyvendintas nepaisant įvairiausių sunkumų ir išbandymų. Bet kai Teresė buvo pašaukta steigti daugiau vienuolynų, ištirpo jos pačios ramus vienuolinis gyvenimas. Steigti vienuolynus ją paragino Ordino generolas, didus ir šventas žmogus, labai džiaugęsis viskuo, ką jai pavyko pasiekti. Pradėjus steigti vienuolynus Teresės gyvenimas iš esmės tapo keliavimu be atvangos, nuolatiniais kentėjimais, planavimu, derybomis su karaliais, prelatais, darbininkais, pirkliais, teologais ir kunigais, kad jai patartų, studentais ir paprasta liaudimi. Teresė labai greitai patyrė didžiulį gėrį, nes padaugėjo seserų (buvo įsteigta 17 vienuolynų) ir Bažnyčia, padedama šv. Kryžiaus Jono, vieno didžiausių Bažnyčios sūnų, pradėjo reformuoti vyriškąją Karmelio šaką.

Teresei sutikus kunigą misionierių, grįžusį iš neseniai atrastos Amerikos, jos malda už seseris įgavo neabejotiną apaštališką matmenį. Malda – tai tarnystė Bažnyčiai, palaikant vadovus, teologus, kunigus ir pamokslininkus, misionierius ir nesuskaitomą daugybę sielų, kurioms jie tarnavo. Teresė aktyviai skatino brolius kurtis misijų žemėse.

Pačios Teresės malda dėl veiklaus gyvenimo nė kiek nenukentėjo, bet gilėjo, kol ji pasiekė šiame gyvenime labai retą šventumo laipsnį.

Teresės pradėtas darbas nesibaigė jos mirtimi 1582 m. Keletas jos seserų įsikūrė Prancūzijoje, Šiaurės Vakarų Europoje, ir taip Ordinas toliau plėtėsi. Šiandien visame pasaulyje yra apie 4 tūkstančius brolių ir 10 tūkstančių seserų. Ir, žinoma, daug Basųjų karmelitų pasauliečių ordino narių, savo buvimu ir malda nešančių Jėzaus meilę į dažnai sekuliarią savo aplinką.

Ir toliau steigiami nauji vienuolynai. Mūsų Karmelis Lietuvoje yra vienas iš naujai įsteigtųjų – 1994 metais. Mes, Teresės dvasinės seserys, XXI amžiuje gyvename pagal Regulą ir Teresės atliktą reformą, siekdamos to paties tikslo – atsiduoti Dievui per maldą ir taip tarnauti šalia mūsų esantiems žmonėms.

 

paard1

la fonte di elia

early carm chapel1

El Monte Carmelo

istorija

foundations

z 09

Galerija

Vienuolynas

View the embedded image gallery online at:
http://karmelites.lt/aktualijos?start=70#sigProId2a499c965a

Malda

View the embedded image gallery online at:
http://karmelites.lt/aktualijos?start=70#sigProIde824882257

Bendruomenė

View the embedded image gallery online at:
http://karmelites.lt/aktualijos?start=70#sigProId65c8bca803

Darbas

View the embedded image gallery online at:
http://karmelites.lt/aktualijos?start=70#sigProId3ab964f05f

Šventės

View the embedded image gallery online at:
http://karmelites.lt/aktualijos?start=70#sigProIdde8a2f54d5

Svečiai

View the embedded image gallery online at:
http://karmelites.lt/aktualijos?start=70#sigProId2ebd8699ce

Ikonografija

View the embedded image gallery online at:
http://karmelites.lt/aktualijos?start=70#sigProId9b37e81a17

 

Gamta

View the embedded image gallery online at:
http://karmelites.lt/aktualijos?start=70#sigProId6da3d2a484

Valandų liturgija ir mūsų dienotvarkė

06.30–07.30 val. Tyli malda

07.30 val. Rytmetinė

8.05 val. Tercija

8.15 val.  Šv. Mišios (Šv. Mišių laikas gali būti keičiamas)

9.15 val. Pusryčiai / Darbas

12.45 val. Dieninė

13.00 val. Pietūs

13.30–14.30 val. Rekreacija (atgaivos ir poilsio laikas, kurį seserys praleidžia drauge, bendraudamos tarpusavyje)

14.30 val. Švč. Mergelės Marijos litanija ir Nona

15.00 val. Laisvas laikas

15.30–16.30 val. Dvasinis skaitymas

16.30–17.15 val. Darbas  

17.20 val. Vakarinė

17.45–18.45 val. Tyli malda

18.45 val. Vakarienė

19.30–20.30 val. Rekreacija (atgaivos ir poilsio laikas, kurį seserys praleidžia drauge, bendraudamos tarpusavyje)

20.30 val. Naktinė ir Aušrinė

Švč. Mergelės Marijos rožinis kalbamas kasdien asmeniškai.

Švč. Sakramento adoracija sekmadienį, ketvirtadienį, pirmaisiais mėnesio penktadieniais bei kiekvieno mėnesio 13 d. (nuo Vakarinės maldos pradžios iki Tylios maldos pabaigos).

Pagal Ordino tradiciją šeštadieniais ir per Mergelės Marijos iškilmes bei šventes arba jų išvakarėse po Vakarinės iškilmingai giedama „Salve Regina“ .

Regula

Karmelio Kalno Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ordino

„PIRMYKŠTĖ“ REGULA,

suteikta Jeruzalės patriarcho šv. Alberto ir pataisyta, pakeista bei patvirtinta popiežiaus Inocento IV

1. Albertas, Dievo malone pašauktas būti Jeruzalės Bažnyčios patriarchu, linki sveikatos Viešpatyje bei Šventosios Dvasios palaimos mylimiems sūnums Kristuje – Brokardui ir kitiems jam klusniems eremitams, gyvenantiems ant Karmelio kalno, prie Elijo šaltinio.

2. Daugelį kartų ir įvairiais būdais (plg. Žyd 1, 1) šventieji tėvai yra nustatę, kaip kiekvienas, priklausantis šiam ar kitam Ordinui, turėtų gyventi pagal pasirinktą vienuolių gyvenimo pavidalą, paklusdamas Jėzui Kristui (plg. 2 Kor 10, 5) ir tarnaudamas Jam tyra širdimi bei teisia sąžine (plg. 1 Tim 1, 5). Tačiau kadangi prašote mūsų pagal jūsų idealą suteikti gyvenimo taisyklę, kurios turėtumėte ateityje laikytis:

Dėl prioro ir trijų jam pažadamų dalykų

3. Pirmiausia nustatome, kad iš savo tarpo išsirinktumėte priorą visų vienbalsiu arba didesnės bei brandesnės dalies sutarimu. Visi turi pažadėti jam klusnumą, įsipareigodami gyventi darbu ir tiesa (plg. Jn 3, 18), taip pat skaistumu bei nuosavybės išsižadėjimu.

Gyvenamosios vietos pasirinkimas

4. Gyvenamąją vietą galite pasirinkti nuošaliose vietovėse arba kitose dovanotose vietose, kurios būtų patogios jūsų vienuoliško gyvenimo būdui ir juridiškai tinkamos priorui ir broliams.

Brolių celės

5. Be to, priklausomai nuo gyvenimui pasirinktos vietos padėties, kiekvienas iš jūsų tegul turi atskirą celę, prioro paskirtą kitų brolių ar brandesnės jų dalies pritarimu.

Bendras stalas

6. Tačiau valgyti bendrame refektoriume pridera tai, kas jums duodama, drauge klausantis Šventojo Rašto skaitinio, jei tai nesunku padaryti.

Prioro įgaliojimai

7. Nė vienam broliui neleistina be dabartinio prioro sutikimo keistis su kitu paskirtąja cele. Prioro celė turi būti greta įėjimo, idant jis pirmas galėtų pasitikti ateinančiuosius ir pagal jo valią bei nurodymus būtų padaryta visa, kas reikia.

Nuolatinė malda

8. Bent kol nėra užsiėmęs kitais teisėtais darbais, kiekvienas pasilieka savo celėje ar greta jos, mąstydamas Viešpaties teisyną dieną naktį (plg. Ps 1, 2; Joz 1, 8) ir budėdamas maldoje (plg. 1 Pt 4, 7).

Kanoninės valandos

9. Kurie moka skaityti Kanonines valandas, teskaito drauge su kunigais pagal šventųjų Tėvų nurodymus ir Bažnyčios patvirtintą paprotį. Kurie nemoka to daryti, tesukalba dvidešimt penkis „Tėve mūsų“ vietoj Skaitinių valandos, išskyrus sekmadienius bei iškilmių dienas, kai šis skaičius turi būti padvigubintas ir „Tėve mūsų“ turi būti sukalbama penkiasdešimt kartų. Ta pati malda kalbama septynis kartus vietoj Rytmetinės ir taip pat septynis kartus vietoj kiekvienos kitos valandos, išskyrus Vakarinę, vietoj kurios kalbama penkiolika kartų.

Draudimas turėti nuosavybės

10. Nė vienas brolis tenelaiko nieko savu, bet visa jums tebūna bendra (plg. Apd 4, 32; 2, 44), ir kiekvienas tegauna iš prioro arba tuo tikslu jo paskirto brolio, kiek kam reikia (plg. Apd 4, 35) pagal amžių ir poreikius.

Nuosavybė, kurią gali turėti bendruomenė

11. Jei reikės, galite turėti asilų bei mulų ir tam tikrą skaičių naminių gyvulių ar paukščių.

Koplyčia ir Dievo garbinimas

12. Jei tai įmanoma, koplyčia bus pastatyta viduryje tarp celių, ir į ją, jei tai bus patogu, jūs turėsite rinktis kas rytą dalyvauti Mišių šventime.

Susirinkimai ir brolių taisymas

13. Sekmadieniais arba, reikalui esant, kitomis dienomis jūs aptarsite Ordino dvasios laikymosi ir dvasinės gerovės reikalus. Šiuose susirinkimuose su meile bus taisomi brolių nusižengimai ir trūkumai, kurie galėtų pasitaikyti.

Pasninkas

14. Nuo Kryžiaus Išaukštinimo šventės iki Viešpaties Prisikėlimo sekmadienio pasninkausite kasdien, išskyrus sekmadienius, nebent dėl ligos, kūno silpnumo ar kitos rimtos priežasties būtų patartina nutraukti pasninką, nes būtinybei įstatymas negalioja.

Susilaikymas nuo mėsos

15. Jūs susilaikysite nuo mėsos, nebent turėtumėte ją valgyti dėl ligos ar silpnumo. Kadangi keliaudami dažniausiai turite prašyti išmaldos, išėję iš savo namų galite maitintis mėsišku valgiu, idant neapsunkintumėte tų, kurie parodė jums svetingumą. Keliaudami jūra irgi galite valgyti mėsą.

Paraginimai

16. Kadangi žmogaus gyvenimas žemėje yra išbandymas (plg. Job 7, 1) ir visi, kurie trokšta maldingai gyventi Kristuje, bus persekiojami (plg. 2 Tim 3, 12), o jūsų priešas velnias kaip riaumojantis liūtas slankioja aplinkui, tykodamas, ką praryti (plg. 1 Pt 5, 8), jūs turite kuo rūpestingiausiai stengtis apsiginkluoti Dievo ginklais, kad atremtumėte priešo klastas (plg. Ef 6, 11). Jūsų strėnos tebūna sujuostos skaistumu (plg. Ef 6, 14), o krūtinė sustiprinta švento mąstymo, nes, kaip parašyta: "Šventas mąstymas tave išgelbės" (Pat 2, 11 pagal Septuagintą). Apsivilkite teisumo šarvais (plg. Ef 6, 14), idant pajėgtumėte mylėti Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visomis jėgomis (plg. Įst 6, 5), o savo artimą kaip save patį (plg. Mt 19, 19; 22, 37. 39). Tikėjimas visuomet tebūna jūsų skydas, kuriuo užgesinsite visas ugningas piktojo strėles (plg. Ef 6, 16). Iš tikrųjų be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui (plg. Žyd 11, 6). Ant galvos užsidėkite išganymo šalmą (plg. Ef 6, 17), idant sulauktumėte, kol jus išganys vienintelis mūsų Išganytojas, kuris gelbsti savo tautą iš nuodėmių (plg. Mt 1, 21). Dvasios kalavijas, t. y. Dievo žodis (plg. Ef 6, 17), turi vaisingai gyvuoti (plg Kol 3, 16) jūsų lūpose bei širdyse (plg. Rom 10, 8). Visa, ką tik darote, darykite Viešpaties žodžiu (plg. Kol 3, 17; 1 Kor 10, 31).

Darbas

17. Jūs turite imtis bet kokio darbo, kad velnias visuomet rastų jus užsiėmusius; dėl jūsų dykinėjimo jis neturi rasti kelio į jūsų sielą. Šiuo atžvilgiu jums teikia pamokymą ir pavyzdį šventasis apaštalas Paulius, į kurio lūpas Kristus įdėjo savo žodžius (plg 2 Kor 13, 3); sekite juo, kurį Dievas išsirinko tikėjimo ir tiesos skelbėju bei mokytoju tautoms (plg. Tim 2, 7), ir nepasiklysite. "Mes juk pas jus, – rašė jis, – su triūsu ir prakaitu darbavomės dieną naktį, kad tik neapsunkintume nė vieno iš jūsų, ir ne dėl to, kad neturėtume teisės taip daryti, bet norėdami duoti jums pavyzdį, kad galėtumėte mumis sekti. Dar būdami pas jus, skelbėme: "Kas nenori dirbti, tenevalgo!" Mat mes girdime, jog kai kurie jūsiškiai tinginiauja, nieko neveikia, tik smalsauja. Tokiems žmonėms mes įsakome ir juos raginame Viešpatyje Jėzuje Kristuje ramiai dirbti ir valgyti pačių pelnytą duoną" (2 Tes 3, 7–12). Tai šventumo ir gerumo kelias; juo eikite (plg. Iz 30, 21).

Tyla

18. Apaštalas taip pat pataria laikytis tylos, nes jis įsako dirbti tyloje (plg 2 Tes 3, 12). Pranašas irgi tvirtina: "Tyla apsaugo teisumą" (plg Iz 32, 17). Kitur jis sako: "Tyloje ir pasitikėjime glūdi jūsų stiprybė" (plg. Iz 30, 15). Todėl nustatome, kad nuo Naktinės pabaigos iki kitos dienos Primos laikytumėtės tylos. Kitu laiku, nors ir nebūtina taip griežtai laikytis tylos, kuo stropiausiai venkite ilgų pašnekesių. Iš tikrųjų, parašyta, ir taip bent jau moko patirtis: "Kur daug kalbama, ten kaltės netrūksta" (Pat 10, 19), taip pat: "Plepus žmogus prieina liepto galą" (Pat 13, 3). Be to, kas per daug kalba, sužeidžia savo sielą (plg. Sir 20, 8). Ir Viešpats sako Evangelijoje: "Teismo dieną žmonės turės duoti apyskaitą už kiekvieną pasakytą tuščią žodį" (Mt 12, 36). Todėl kiekvienas tepasveria savo žodžius ir tepažaboja savo burną, kad nepaslystų savo liežuviu ir nepargriūtų, o jo griuvimas nebūtų nepataisomas ir nenuvestų jo į mirtį (plg. Sir 28, 25–26). Kaip pranašas, būkite apdairūs kelyje, kad nenusidėtumėte liežuviu (plg. Ps 39, 2), ir stropiai bei atidžiai saugokite tylą, kurioje slypi pagalba teisumui (plg. Iz 32, 17).

Paraginimas priorui būti nuolankiam

19. Tu, broli Brokardai, ir kiekvienas, kuris bus prioru po tavęs, visada turėkite galvoje ir uoliai vykdykite tai, ką Viešpats pasakė Evangelijoje: "Kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebus jūsų tarnas, ir kas panorėtų būti pirmas tarp jūsų, tebus visų vergas" (Mk 10, 43–44; plg. Mt 20, 26–27).

Įspėjimas broliams gerbti priorą

20. Taip pat ir jūs, broliai, nuolankiai gerbkite savo priorą, mąstydami ne apie jį, bet apie jūsų vyresniuoju jį paskyrusį Kristų, kuris šiais žodžiais kreipėsi į turinčius valdžią bažnyčiose: "Kas jūsų klauso, manęs klauso. Kas jus niekina, mane niekina" (Lk 10, 16). Šitaip nebūsite patraukti teisman dėl niekinimo, bet pelnysite amžinąjį gyvenimą dėl savo klusnumo.

Užbaiga

21. Glaustai surašėme jums šiuos dalykus, nustatydami gyvenimo taisyklę, pagal kurią turėtute gyventi. Jei kas padarys daugiau, Viešpats sugrįžęs jam atlygins. Tačiau elkitės nuosaikiai, nes nuosaikumas vadovauja dorybei.

Charizma

Teresa of Avila dsc01644Teresiškosios šeimos pradžia Karmelyje bei jos pašaukimo prasmė Bažnyčioje artimai susijusi su Šventosios Jėzaus Teresės dvasinio gyvenimo raida bei jos charizma ir pirmiausia su mistinėmis malonėmis, paskatinusiomis ją atnaujinti Karmelį, kad jis būtų visiškai atsidėjęs maldai bei dieviškųjų dalykų kontempliavimui ir kad laikytųsi evangelinių patarimų, kaip nurodyta Pirmojoje Reguloje, mažoje seseriškoje bendruomenėje, kurios pagrindas būtų vienuma, malda bei griežtas neturtas. Karmelio pašaukimas „įpareigoja“ gyventi atsidavus Jėzui Kristui bei „mąstyti Viešpaties teisyną dieną naktį ir budėti maldoje“. Šventoji Motina, ištikima šiai „Pirmykštės“ regulos taisyklei, atnaujino senųjų Karmelio kalno Tėvų kvietimą kontempliuoti ir padarė maldą savo dukterų gyvenimo pagrindu bei pirmaeile praktika.

Todėl Bažnyčia visų teresiškųjų vienuolynų viltingai prašo giliai žengti į kontempliatyvios maldos paslaptį ir pavyzdingai ją liudyti Dievo tautai.

(Iš Karmelio Kalno Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ordino basųjų seserų KONSTITUCIJŲ, II skyrius, 4 p., 60 p.)

Ordino herbas

slide 16 3 bigĮrašas banderolėje: "Aš degu uolumu dėl Viešpaties, Galybių Dievo". (1 Kar 19,10)

Pranašo Elijo ranka su tradiciniu jo atributu – ugnies kalaviju.

Karūna su dvylika žvaigždžių – Mergelės Marijos – Karmelio Kalno Karalienės, Ordino globėjos ženklas.

Kryžius – herbo centre – mistinis Karmelio Kalnas – Kristus – į vienybę su kuriuo kopia visi karmelitai.

Trys žvaigždės: trys Ordino dvasinės tradicijos:

Eremitiškoji – dešinėje; Pirmoji – Šv. Alberto Regula – parašyta eremitams, kad gyventų tyloje, vienumoje, ištvermingoje maldoje.

Elijo – kairėje; Elijo uolumas: "Aš degu uolumu dėl Viešpaties, Galybių Dievo" – tapo Ordino gyvenimo programa – "mano gyvenimas pašvęstas Dievo garbei". Karmelis pranašų dvasios paveldėtojas – bekompromisinis Dievo transendentiškumo, visa pranokstačio intymumo su Dievu liudytojas – todėl Elijas yra Ordino globėjas ir pavyzdys.

Marijos – balta centre; Marija – karmelitų dvasinio gyvenimo įkvėpėja, geriausias intymumo su Viešpačiu pavyzdys, nuo pat gyvenimo pradžios iki Kalvarijos ir vėliau, savo žemiškajame gyvenime – "dėmėjosi visus dalykus ir svarstė savo širdyje” (Lk 2, 19). Ji yra tobulai įkūnijusi kontempliatyvų gyvenimą.

Paštuvos Basųjų karmeličių bendruomenė

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, kelios moterys, trokšdamos pasišvęsti Dievui, kreipėsi į tuometinį Kauno arkivyskupą kardinolą Vincentą Sladkevičių ir į Basųjų karmelitų Ordino generalinį vyresnįjį, prašydamos atkurti Lietuvoje basųjų karmeličių vienuolyną.

Buvo kreiptasi į įvairias Basųjų karmeličių bendruomenes Lenkijoje, Vokietijoje, JAV ir kt., ieškant seserų naujajam steigimui. Galiausiai, nežiūrint visų sunkumų, Šventajam Sostui pritarus, Ordino Generolas suteikė leidimą įsikurti.

1994 metų liepos 11-ąją, šventojo Benedikto, Europos Globėjo, dieną į Lietuvą atvyko trys seserys iš Didžiosios Britanijos: sesuo Meivis Teresė, sesuo Įsikūnijimo Marija ir sesuo Marija Juozapa. Tų pačių metų rugsėjo mėnesį į bendruomenę atvyko sesuo Ana Marija iš Kroatijos.

Jo Eminencija Kardinolas Vincentas Sladkevičius maloniai priėmė seseris, leisdamas laikinai įsikurti buvusioje Paštuvos parapijos klebonijoje. Seserys ėmėsi darbų, kad namas galėtų tapti vienuolynu, tinkamu gyventi pagal mūsų Regulą. Oficialus vienuolyno atidarymas įvyko 1994 metų spalio 1d., vadovaujant šviesios atminties vyskupui Vladislovui Michelevičiui. Tą dieną buvo priimtos ir pirmos šešios kandidatės, – kukli pradžia, tačiau kupina džiaugsmo ir užsidegimo.

Kadangi besidominčiųjų skaičius augo, tapo akivaizdu, kad reikia didesnių namų. Tokiu būdu, vyskupo Sigito Tamkevičiaus padrąsintos, pradėjome kurti naujo vienuolyno projektą. Susidūrėme tik su viena kliūtimi: neturėjome jokių lėšų statyboms – vien entuziazmą ir pasitikėjimą Dievu, kuris rūpinasi visais mūsų reikalais. Šis vienuolynas buvo ir yra Jo užmojis. Tai nereiškia, kad mums neteko patirti sunkumų ar nusivylimo – tačiau patyrėme ir daugybę Apvaizdos staigmenų!

Gali pasirodyti, kad vienuolyno pastato forma – neįprasta. Pastatas simbolizuoja mūsų gyvenimo centrą – Kristų ir Jo Bažnyčią. Kaune gyvenantis architektas Regimantas Andriuškevičius suprato mūsų gyvenimo esmę ir puikiai suprojektavo pastatą.

1996 metų spalio 1 dieną arkivyskupas Sigitas Tamkevičius pašventino kertinį vienuolyno akmenį, o Jubiliejinių, 2000-ųjų metų rugpjūčio 15 dieną pašventino ir naująjį vienuolyną.

Šiandien čia gyvena dvylika lietuvių seserų iš įvairių Lietuvos vietų: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Kretingos, Panevėžio, Rokiškio, Vilniaus bei viena sesuo iš Didžiosios Britanijos. Seserų karmeličių charizma – malda už Bažnyčią ir pasaulį.

1996 metų sausio mėnesį susibūrė karmelitai pasauliečiai – žmonės, kurie seka teresiškaja tradicija, gyvendami pasaulyje. Šiuo metu Lietuvoje yra maždaug devyniasdešimt karmelitų pasauliečių.

Mūsų durys atviros visiems, kurie nori pabūti susitelkime ir maldoje. Atvykę svečiai įsikuria jiems skirtuose kambariuose ir kartu su seserimis dalyvauja šventose Mišiose ir Valandų liturgijoje.

 

4

29

11

bgtest1

Pamaldų tvarka

07.30 val. Rytmetinė

8.05 val. Tercija

8.15 val. Šv. Mišios
(Šv. Mišių laikas gali būti keičiamas, kiekvienos dienos šv. Mišių laiką galite rasti skiltyje – Kalendorius)

12.45 val. Dieninė

14.30 val. Nona

17.20 val. Vakarinė 

20.30 val. Naktinė ir Aušrinė

Kalendorius