Ad perpetuam rei memoriam
Įvairialypė Dievo Išmintis kartais aiškiau apsireiškia kai kuriems mylimiems Kristaus mokiniams, ir jiems paslaptingo plano bei nepakartojamo dosnumo dėka leidžiama suprasti, koks yra „plotis ir ilgis, ir aukštis, ir gylis, ir pažinti Kristaus meilę, kuri pranoksta bet kokį žinojimą“ (Ef 3, 18–19). Iš tiesų, „Šventoji Dvasia Dievo tautą šventina, veda ir puošia dorybėmis ne vien per sakramentus ir tarnybas; savo dovanas dalydama „kiekvienam atskirai, kaip jai patinka“ (1 Kor 12, 11), ji kiekvieno luomo tikintiesiems taip pat dalija ypatingas malones, jomis padarydama juos tinkamus ir pasirengusius imtis įvairių darbų bei pareigų, naudingų Bažnyčios atnaujinimui ir plėtimui“ (LG 12).
Jėzaus Teresė, didi ir kilni mergelė, be to, ir Švenčiausiosios Karmelio Kalno Mergelės Marijos ordino reformuotoja, su dieviška gausa buvo dosniai apdovanota šventomis charizmomis. Būdama paprasta ir stokodama humanitarinės srities žinių, ji taip pranoko kitus ir žodžiais, ir raštais, kad jai būtų galima skirti šiuos žodžius: „atvers jam burną sueigoje“ (Sir 15, 5). Ji teisėtai šventų žmonių buvo paskelbta šventąja ir šventųjų mokslų mokovų gerbiama kaip patikima vadovė bei mokytoja. Nors jai rūpėjo daugybė reikalų, susijusių su jos pareigomis, vis dėlto matome, kad ji nuolat ilgėjosi geresnės tėvynės, t. y. dangiškosios; beveik nuolat kentėdama kūno kančias ir slegiama rūpesčių, ji be baimės imdavosi bet kokio žygio Dievo garbei ir Kristaus Bažnyčios naudai.
Skaityti daugiau ...
Mielos seserys,
šiandien susirinkome šiame Karmeličių vienuolyne, šioje kontempliacijos oazėje ir mūsų Švč. Mergelės buveinėje, švęsti šv. Jėzaus Teresės, kuri buvo ypatinga Dieviškosios Išminties numylėtinė, 500-ųjų gimimo metinių.
Šioje šventėje kartu su visais šventosios sūnumis ir dukromis ir visa Dievo tauta norime garbinti Dieviškąją Išmintį.
Jėzaus Teresė, lyg upelis, vedantis šaltinio link, spindesys, vedantis šviesos link. Nes Jos šviesa yra Kristus, išminties mokytojas, gyvoji knyga, kurioje atrado tiesą; tai ta dangiškoji šviesa, Išminties Dvasia, kuri ją kvietė kalbėti jos lūpomis ir vadovauti jos plunksnai.
Vienykimės savo balsais į tą amžinąją dieviškojo gailestingumo šlovinimo giesmę, dėkodami Dievui, kuris yra pati Išmintis.
Man teikia ypatingą džiaugsmą galimybė švęsti šias tiesas būtent Karmeličių vienuolyne, kuris mums yra kaip vidinė ir šviesi pilis, tokia, kokia turi būti teisiojo siela, kurioje Dievas randa sau namus. Kiekvienas Karmelis, kaip norėjo šv. Teresė, turi būti Dieviškojo miesto paveikslas, su savo vartais ir statiniais, Avinėlio šviesos apšviestas.
Skaityti daugiau ...