Šv. Juozapo Iškilmės dieną Paštuvos Basųjų karmeličių vienuolyne lankėsi apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. Georgas Gansweinas.

Džiaugiamės, kad arkivyskupas rado laiko mus aplankyti.

Kartu šventėme Eucharistiją. Po šventinės liturgijos nuncijus, pabendravęs su susirinkusiais vienuolyno bičiuliais, pietavo kartu su bendruomene.

Dalinamės susitikimo akimirkomis bei šv. Mišiose pasakyta homilija.

JE arkivyskupo Georg Ganswein homilija

Brangios seserys,

Šiandien švenčiame šventojo Juozapo, Švenčiausiosios Mergelės Marijos Sužadėtinio iškilmę. Tai seniausias jo titulas, išreiškiantis jo pašaukimą ir misiją išganingojo Įsikūnijimo slėpinyje.
Šio šventojo figūra, nors lyg ir likdama slaptoje, yra nepaprastai svarbi išganymo istorijoje. Visų pirma, priklausydamas Judo genčiai, jis sujungė Jėzų su Dovydo palikuonimis idant išpildydamas mesijinius pažadus Mergelės Marijos Sūnus galėtų iš tikrųjų vadintis ,,Dovydo sūnumi“.
Mato Evangelija ypatingu būdu išryškina mesijines pranašystes, išsipildžiusias per Juozapui tekusį vaidmenį: Jėzaus gimimas Betliejuje (2, 1–6); kelionė į Egiptą, kur Šventoji Šeima rado prieglobstį (2, 13–15); pravardė „Nazarietis“ (2, 22–23).
Visame tame jis pasirodė, kaip ir jo sužadėtinė Marija, tikru Abraomo tikėjimo įpėdiniu: tikėjimo Dievu, kuris kreipia istorijos įvykius pagal savo slėpiningą išganymo planą. Jo didybė, kaip ir Marijos, dar labiau išsiskiria tuo, kad jo misija buvo įvykdyta Nazareto namų slaptoje ir nuolankume. Dar daugiau, pats Dievas, savo Įsikūnijusio Sūnaus asmenyje pasirinko tokį kelią ir gyvenimo būdą – nuolankumą ir slaptumą – savo žemiškosios egzistencijos metu.
Iš šventojo Juozapo pavyzdžio mes visi gauname tvirtą kvietimą ištikimai, paprastai ir kukliai vykdyti užduotį, kurią mums patikėjo Apvaizda.
Šv. Juozapo pašaukimas ir misija mūsų išganymo paslaptyje išreiškiama „Viešpaties angelo“ žodžiuose, pasakytuose jam, kai Juozapas sužinojo apie Marijos nėštumą ir ketino „tylomis ją atleisti“: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi Jėzaus vardą, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių“.
Meilės kupiname išganymo plane Dievas pasirinko šventąjį Juozapą, kad šis būtų Atpirkėjo Motinos Marijos globėjas ir maitintojas idant ji nepatirtų gėdos, o jos Sūnus turėtų globėją ir taip rastų tikrus namus Juozapo ir Marijos šeimoje.
Šventasis Juozapas, kaip rašoma Laiške romiečiams, dalijosi patriarcho Abraomo tikėjimu ir sekė Abraomo teisumo keliu, klusnumu ir tyra širdimi atsiliepdamas į kiekvieną žodį, kuris jam atėjo iš Dievo. Per šį klusnų Dievo Žodžio, duoto per Viešpaties angelą priėmimą šventasis Juozapas, įvykdydamas Abraomui duotą ir Dovydui atnaujintą pažadą, tapo „daugelio tautų tėvu“.
Per visus krikščionybės amžius ir mūsų dienomis šventojo Juozapo šaukiamės kaip mūsų rūpestingo dvasinio tėvo, kuris užtaria mus visuose mūsų reikaluose, ypač mirties valandą. Patriarchas Juozapas buvo provaizdis tos tėviškos globos, kurią šventasis Juozapas teikia visiems krikščionims, ypač sielvarto ir kančios valandomis.
Šventasis Juozapas, mūsų tėviškas užtarėjas, yra mums tikėjimo bei teisumo pavyzdys, atsiliepiant į Dievo mums tariamą žodį, ypač į Dievo šaukimą, mūsų dieviškąjį pašaukimą. Šventasis Juozapas moko mus širdies tyrumo, kuris mus parengia išgirsti Dievo šaukimą, ir teisumo, kuris suteikia mums nuolankumo bei drąsos daryti viską, ko Dievas iš mūsų prašo.
Sekime jo nuolankumo, tikėjimo ir teisingumo pavyzdžiu, suvienydami savo širdis su Marijos Nekaltąja Širdimi ir Jėzaus Eucharistine Širdimi. Tegu šventasis Juozapas užtaria mus, kad mes visada pasitikėtume Dievo pažadu dėl amžinojo gyvenimo, darydami viską, ko Jis prašo iš mūsų per praeinančias mūsų žemiškosios piligrimystės dienas.

Amen.